Trys penktadaliai čekų sako, kad jie yra nepatenkinti ES naryste, o 62 proc. sakė, kad balsuotų prieš ją referendume, tai rodo 2015-ųjų spalį agentūros STEM surengta nuomonių apklausa
„Jeigu Britanija pasitraukia iš ES, mes taip pat galime tikėtis debatų apie traukimąsi iš ES per keletą metų“, – sakė naujienų agentūrai ČTK kairysis Bohuslavas Sobotka. Didžiojoje Britanijoje referendumas dėl pasitraukimo iš ES vyks birželio 23 dieną.
„Šito poveikis gali būti tikrai didžiulis“, – sakė jis ir dar pridūrė, kad „Czexit“ (Čekijos pasitraukimas iš ES) sukeltų ekonomikos nuosmukį, pablogėtų saugumas, šalis grįžtų į Rusijos įtakos sferą.
Toks sprendimas „būtų visiškas plėtros po 1989 metų neigimas“; anuomet tuometinė Čekoslovakija atsikratė komunistų valdžios ir pasitraukė iš Sovietų Sąjungos įtakos sferos.
1993 metais Čekoslovakijai taikiai pasidalinus į dvi valstybes, į NATO Čekija įstojo 1999 metais, o Slovakija – 2004-aisiais, tais pačiais metais abi jos įstojo į Europos Sąjungą.
Buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, užsispyręs euroskeptikas, šiai 10,5 mln. gyventojų turinčiai šaliai vadovavęs nuo 2003 iki 2013 metų, visad buvo laikomas pagrindiniu varikliu, kurstančiu nuotaikas prieš Europos Sąjungą.
Euroskepticizmas čia šiuo metu susijęs su pabėgėlių ir migrantų krize; nuomonių apklausos rodo, kad dauguma čekų nepritaria pabėgėlių ir migrantų priėmimui.
Kol kas nedaugelis prieglobsčio prašytojų renkasi Čekiją, dauguma jų nori patekti į turtingesnę Vokietiją ir kitas vakarines ES šalis.
Kairuolis Čekijos prezidentas Milošas Zemanas vis dėlto nepraleido progos pareikšti ugningos retorikos prieš migrantus, net tvirtindamas, kad „praktiškai neįmanoma“ musulmonų bendruomenę integruoti į Europos visuomenę.
