Italijos Groseto mieste prasidėjo buvusio kapitono Francesco Schettino teismas, atgaivinęs prieš 18 mėnesių įvykusios tragedijos prisiminimus. F. Schettino gresia 20 metų kalėti už dramatiškiausią nelaimę jūroje per pastaruosius dešimtmečius, kai užplaukęs ant uolos ant šono nuvirto kruizinis laivas „Costa Concordia“, žuvo 32 žmonės, kapitonas vienas pirmųjų paliko laivą, gamtai padaryta nepataisoma žala.
Buvęs kapitonas F. Schettino vyko į Groseto miesto teatrą, jo salė pasirinkta posėdžiui, turi tilpti daugybė advokatų, atstovaujančių nelaimę išgyvenusiems keleiviams, žuvusiųjų artimiesiems, visi, kas nori sekti, kaip nagrinėjama vienos dramatiškiausių šių laikų katastrofų byla. F. Schettino liko vienas teisiamasis po to, kai bendrovė, kuriai priklauso kruizinis laivas „Costa Concordia“, sutiko sumokėti milijono eurų baudą.
Buvęs prabangus kruizinis laivas negulėtų ant šono netoli Džiljo salos, nebūtų žuvę trys dešimtys žmonių, o keturiems tūkstančiams keleivių iš 70 šalių nereikėtų išgyventi naktinės evakuacijos siaubo, jeigu tuometinis kapitonas nebūtų sugalvojęs pasipuikuoti ir nebūtų nuvedęs laivo per arti pakrantės, sako liudininkai.
„Costa Concordia“ tebeguli netoli salos, kurios gyventojai jau sotūs nesibaigiančios gelbėjimo operacijos. Šimtai specialistų dirba visą parą, kad pakeltų 290 metrų ilgio laivą, kol geri orai.
„Tai – milžiniškas laivas, galiu palyginti su namu, kurio medinės durų įtvaros lūš, o sienos išliks. Labai nestabilu, tad šešios platformos sutvirtina apačią, reikia sutvirtinti ir pirmagalį – panašiai kaip kūną, kai sužeistas stuburas, būtina sutvirtinti kaklą“, – kalbėjo gelbėtojų vadovas kpt. Nicholas Sloane.
Gelbėtojai sako, jiems neteko tempti tokio didelio laivo, tad labai rizikuoja. Tačiau bendrovė nori paskubėti ir kuo greičiau baigti darbus. To norėtų ir salos gyventojai, nors kai kurie negali skųstis – nemažai turistų, norinčių pamatyti, ir kaip rengiamas nutempti laivas, ir apžiūrėti, kas liko iš prabangaus kruizinio lainerio.
„Jeigu laivas bus pakeltas rugsėjį, lengviau atsidusime, galėsime kažką planuoti, nes dabar gana sudėtinga. Galėsime įvertinti padėtį – ką reikia dar padaryti prieš nutempiant laivą“, – teigė Džiljo meras Sergio Ortelli.
Tiesa, darbus stabdo ir civilinė gynyba, ir gamtosaugininkai, tad pabaigtuves gali tekti atidėti iki kitų metų. Juk iš pradžių žadėta laivą pakelti pernai rugsėjį, vėliau gegužę, dabar jau kalbama apie šį rugsėjį. Tuo metu aplinkiniai gyventojai negali sulaukti to momento, kai prieš akis neliks laivo, kasdien primenančio siaubingą tragediją.
