Per savo tamsiausias valandas nelaisvėje, buvusi Kolumbijos įkaitė Ingrid Betancourt manė, kad mirtis yra geriau, nei išbandymai, kuriuos jai teko praeiti, interviu CNN prisipažino ji.
I. Betancourt buvo pagrobta 2002 metais per savo kampaniją į prezidentės postą ir išlaisvinta 2008 metais. Ji aprašė savo išbandymus savo naujoje knygoje "Even Silence Has an End".
Ji prisiminė, kad pagrobimo pabaigoje, būdama Kolumbijos Revoliucinės Armijos (FARC) rankose, ji labai stipriai sirgo. FARC atsisakė jai duoti vaistų, jai teko gulėti hamake ilgus mėnesius. Ji stebėjo, kaip miršta kiti įkaitai panašiomis aplinkybėmis.
„Dėl to, kad patyriau tiek daug skausmo, mano protas atsijungė ir jaučiau, kad negaliu susikoncentruoti ties niekuo“, - pasakojo buvusi įkaitė, nugalėjusi mirtį.
Tą akimirką ji rinktųsi mirtį, kuri būtų sujungusi ją su tėvu. „Ir dar aš galvojau apie tai, kad tai galėtų išlaisvinti mano vaikus, nes jie turėtų nutraukti savo gyvenimus“, teigė moteris. Tačiau ši mintis – tai tik vienas iš jos šešių su puse gyvenimo nelaisvėje epizodų.
Rašydama knygą, ji pasinėrė į gilius prisiminimus, į vietas, kurias manė esanti pamiršus, kurios sukėlė jai tiek kančių.
I. Betancourt buvo išlaisvinta gelbėjimo misijos su sraigtasparniu metu 2008 metų liepą. Kolumbijos specialusis būrys išlaisvino grupę žmonių, tarp kurių buvo trys JAV kariuomenės rangovai ir vienuolika Kolumbijos policijos ir karinio personalo narių.
Komentuodama dabartinę politinę padėtį Kolumbijoje, buvusi įkaitė pasakė, kad šiuo metu viskas geriau, nei tuo metu, kai ją pagrobė. Tačiau visgi dar lieka atitinkamų problemų, tokių kaip susiskaldymas tarp tų, kurie patogiai gyvena miestuose ir tų, kurie nukentėjo dėl sukilėlių grupuotės FARC smurto. „Mes turime 4 milijonus neprisitaikiusių prie gyvenimo žmonių, kurie nukentėjo per karą. Ir tai nėra gerai", teigė buvusi pagrobimo auka.
