Pokalbis su vienu iš Rusijos opozicijos lyderių, buvusiu Rusijos ministru pirmininku, kelerius metus dirbusiu kartu su V. Putinu, M. Kasjanovu – laidoje „Dėmesio centre“.
– Michailai Michailovičiau, kaip apibūdintumėte dabartinę Rusijos ekonomikos padėtį, drastiškai mažėjant pasaulinėms naftos kainoms ir Vakarų šalims vis dar taikant sankcijas?
– Labai paprastai – Rusijos ekonomika jau įžengė į recesijos periodą, t.y. prasidėjo ekonomikos nuosmukis. Rusijos valdžia norėjo ir visus praėjusius metus prognozavo, kad bus nors nedidelis, bet vis dėlto augimas. Tačiau mūsų, manęs taip pat, netenkina tokia politika, kokia buvo vykdoma visus 10 V. Putino valdymo metų. Be to, staigus naftos kainų kritimas ir sankcijos, nukreiptos prieš V. Putino rankose esančius instrumentus, reiškia, kad kritimas kitais metais bus akivaizdus – apie 4–5 proc. BVP.
– Kokias jaučiate Rusijos visuomenės nuotaikas, ypač Maskvoje? Ar jos keičiasi V. Putino nenaudai?
– Šiandien visuomenė sutrikusi. Mes kalbame apie viduriniąją klasę, apie tuos žmones, kuriems ne tas pats, kas vyksta šalyje, kas vyksta artimame užsienyje: Lietuvoje, Ukrainoje, Gruzijoje. Žinoma, tie žmonės yra sutrikę todėl, kad jie mato, kaip smarkiai nuvertėja nacionalinė valiuta. Jie supranta, kad jų gyvenimo lygis smunka. Jie nebegali užtikrinti tokios gyvenimo kokybės, kokią turėjo prieš 3–4 mėnesius. Negali pirkti tiek ir tokios kokybės prekių, kokias buvo įpratę. Jie šokiruoti. Tačiau kol kas dar nėra nusiteikę neigiamai valdžios atžvilgiu.
– Sutrikę, bet nepikti?
– Kol kas nepikti, tačiau yra dalis visuomenės, kuri jau seniai pikta. Pavyzdžiui, tokie žmonės, kaip aš, kuriems nepriimtina tai, kas vyksta šalyje. Nepriimtina politika, kurią vykdo V. Putinas su savo komanda. Kalbu apie 50 proc. šalies gyventojų, kurie nepalaiko V. Putino, apie žmones, norinčius kitokio gyvenimo, kitokio politinio kurso ir matančius ateitį Europos šeimoje, o ne esant autoritariniam režimui. Režimui su savo keistenybėmis ir nenuspėjamumu.
Kol kas tie žmonės nepikti. Manau, po 2–3 mėnesių jie pamatys tolesnį kainų augimą, nes bendra infliacija, pagal praėjusių metų rezultatus, jau siekia 11,5 proc., maisto prekių– 30 proc. Po kelių mėnesių bus dar daugiau. Jau vakar Rusijos ministrai prognozavo, kad iki balandžio infliacija įsibėgės iki 17 proc. Tai reiškia, kad šie metai bus sunkūs didžiajai visuomenės daliai. Yra problemų ir jas reikia spręsti. Dabartinė valdžia nesugeba ne tik paaiškinti šių problemų priežasčių.
Jie sako paprastai: tai – kažkoks sąmokslas, užuot pristatę kokią nors programą, kuria žmonės patikėtų. Patikėtų, kad problemas galima išspręsti. V. Putinas ir jo komanda sako: „Reikia pasėdėti ir palaukti. Anksčiau ar vėliau kainos bus tokios kaip seniau, ir mes gyvensime normaliai.“
– Opozicija Rusijos parlamente beveik neatstovaujama. Ar nesuklysiu sakydamas, kad jūs siejate daug vilčių su kitąmet vyksiančiais Dūmos rinkimais?
– Taip, tai tiesa. Dūmoje šiandien visai nėra opozicijos. Ten tėra du deputatai, kurių išsakoma nuomonė radikaliai skiriasi nuo jų atstovaujamų partijų pozicijų. Bet opozicijos Dūmoje nėra. Dūma nėra savarankiškas organas. Pas mus nėra valdžios pasidalijimo.
– Tai ne politinis veiksnys?
– Tai ne politinis veiksnys, ne valdžios organas. Tai organas, leidžiantis imituoti, kad Rusijoje yra parlamentas, kad ten vyksta diskusijos, leidžiami įstatymai, duodamos rekomendacijos vyriausybei ir neva kontroliuojama, kaip ta vyriausybė dirba. Tačiau tokios funkcijos šis organas iš tiesų neturi. Bet, kalbant apie Rusijos konstituciją, ji iš esmės nebloga, nors ten yra niuansų, kurie mums šiandien nepatinka. Jau gyvenimas parodė, kad tokios prezidento galios yra neleistinos. Tačiau konstitucijos reforma – atskira kalba. Kalbant apie būsimus rinkimus į Dūmą – ji gali tapti realiu veiksniu politikoje, su kuriuo visi skaitysis. Netgi šiandieninis prezidentas V. Putinas, kurio įgaliojimai, pagal pakeistą konstituciją, tęsis iki 2018 m. gegužės, o rinkimai į valstybės Dūmą – 2016 m. gruodį. Mums reikia stengtis sutelkti savo gretas ir paaiškinti visuomenei, kokią ateitį matome ar norėtume matyti.
– Tai įmanoma?
– Įmanoma, jeigu ponas V. Putinas supras, kad nesiimant atitinkamų priemonių, situacija, kurią šiandien išgyvena šalis ir gyventojai, gali sukelti griūtį, ar net, sakyčiau, revoliucijos apraiškas. Rinkimai, naujai išrinkta valdžia – realus kelias visoms ekonominėms, politinėms ir visuomeninėms problemoms spręsti.
– Ar matote galimybių, kad per artimiausius 1,5 m. iki parlamento rinkimų Rusijoje, ypač Maskvoje, kiltų rimtų neramumų, o gal net revoliucija?
– Ne, revoliuciją atmetu. Aš esu prieš revoliuciją. Noriu, kad to nebūtų, nes mums reikalinga demokratinė, normali, nuspėjama Rusija, o ne chaosas. Protestų, žinoma, bus. Mes planuojame juos. Prasideda pasirengimo etapas labai svarbiam konstituciniam įvykiui – Dūmos rinkimams. Problemos, kurios šiandien susikaupė šalyje, taip pat ir socialinės bei ekonominės, jau prasidėjusi ekonomikos recesija, be abejonės, jaudins žmones.
Kalbame apie tuos gyventojus, kurie tiesiogiai jaučia, kas vyksta: rublio devalvacija, ekonomikos nuosmukis, negalėjimas užtikrinti tos pačios gyvenimo kokybės sau ir vaikams. Griūna tų žmonių ateities planai. Visa tai žmones labai jaudina. Tai vidurinioji klasė, didieji miestai – Maskva ir dar 15–20 miestų. Tai apima maždaug 50 proc. visų šalies gyventojų. Labiausiai rūpinamės būtent tais, kurių nuotaikos keičiasi, auga pyktis ir nepasitenkinimas režimu.
Mes pasirengę atstovauti jų interesams valdžios organuose. Todėl tie žmonės išeis į gatves. Mes tai skatinsime ir padėsime žmonėms suvokti, kas vyksta. Aiškinsime, ką daryti. O daryti reikia ruoštis rinkimams. Tačiau ne tokiems, kokie šiandien vyksta pagal V. Putino scenarijų, o rinkimams, kuriuos kontroliuoja pilietinė visuomenė, ne FSB. Reikia priversti poną Putiną šiemet įvykdyti rinkimų sistemos reformą. Tuomet žmonės patikės, kad rinkimai Rusijos Federacijoje gali būti normalūs.
– Jūs neblogai pažįstate V. Putiną. Kaip, manote, jis elgsis toliau, taip blogėjant ekonomikai?
– Jis jau imasi priemonių – jo vyriausybė jau mažina biudžeto išlaidas. Šiandien finansų ministras de facto paskelbė 10 proc. biudžeto išlaidų karpymą.
– Visuose sektoriuose?
– Taip, išskyrus socialines išlaidas ir gynybą. Visa kita, kas susiję su vystymusi, esamais valdžios įsipareigojimais gyventojams, nebus finansuojama. Paprastai taip būna: gatvės neasfaltuojamos, vandentiekis netaisomas, nauji keliai netiesiami ir t.t. Finansavimas šioms sritims jau sumažintas 10 proc. Manau, kad šiemet toks karpymas kartosis dar ne kartą, nes taip pat ir dėl sankcijų šiemet mažės naftos ir dujų gavyba. Tai reiškia, kad eksportas mažės, o dėl mažų naftos ir dujų kainų Rusija gaus mažiau valiutos ir kitų įplaukų. Jų nepakaks, kad būtų užtikrintas vartojimo lygis, prie kurio šalis buvo pripratusi pastaruoju metu.
– Ar keisis Kremliaus pozicija Ukrainos atžvilgiu, o gal ji taps dar agresyvesnė?
– Keisis, jeigu mes visi, turiu omenyje demokratinę opoziciją Rusijoje, ES ar net transatlantinį solidarumą, išliksime ir laikysimės savo principų. Neleisime sugriauti Europos saugumo, pažeisti tarptautinės teisės normų. Jeigu mes laikysimės pozicijų taip, kaip iki šiol jų laikosi Lietuva ir daug kitų ES šalių, nors kai kurios pritaria ir ne iš didelio noro, agresorius bus sulaikytas.
Sakydamas „agresorius“, turiu omenyje Putino režimą. Putinas imasi neatsakingų veiksmų, švelniai tariant, todėl, jeigu padėtis negerės, sankcijos turi išlikti tokios, kokios yra dabar. Jeigu nesikeičia sąlygos, kurios privertė įvesti sankcijas, jos išlieka. Negalima bandyti pataikauti, įsiteikti agresoriui. To negalima daryti. Tai bus laikoma silpnybe, ir pavojus plėsis. Gali plėstis į Moldovą ir į kitas šalis. Tikėtina, kad ponas Putinas bandys patikrinti, ar veikia 5-asis NATO straipsnis. Todėl negalima atsitraukti. Teisybė yra mūsų pusėje. Įstatymas, tarptautinė teisė – mūsų pusėje.
