Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.
Aleksandras Vešniakovas gimė 1952 m. lapkričio 24 d. Baikalovo kaime netoli Archangelsko, Šiaurės Dvinos deltoje. Aštuntajame dešimtmetyje baigė Archangelsko laivyno mokyklą ir Leningrado aukštąją jūrų inžinerijos mokyklą, dirbo jūreiviu Šiaurės laivybos kompanijos laivuose. Vešniakovo karjeros augimas laivybos kompanijoje dėl partinės linijos devintojo dešimtmečio pabaigoje atvedė jį į TSKP Archangelsko miesto komiteto sekretoriaus postą.
1990-93 m., būdamas Aukščiausiosios Tarybos liaudies deputatu, sprendė transporto ir ryšių klausimus, balsavo už Belovežo sutarties dėl SSRS egzistavimo nutraukimo ratifikavimą. Vešniakovas, jo paties prisipažinimu, paliko TSKP 1991 m. po rugpjūčio pučo Valstybiniame nepaprastųjų situacijų komitete.
1993 m. lapkritį jis tapo Rusijos transporto ministerijos Jūrų transporto departamento patarėju. 1995 m. Vešniakovas baigė tarptautinės teisės studijas Rusijos užsienio reikalų ministerijos diplomatinėje akademijoje. 1997 metais Vešniakovas, apgynęs disertaciją tema „Rinkimų standartai tarptautinėje teisėje ir jų įgyvendinimas Rusijos Federacijos teisės aktuose“, tapo teisės mokslų kandidatu.
Nuo 1994 m. kovo Vešniakovas pradėjo dirbti Rusijos Federacijos Centrinėje rinkimų komisijoje. 1995 m. kovo mėn. buvo išrinktas VRK sekretoriumi. Po ketverių metų jis buvo išrinktas naujosios VRK pirmininku. 2003 m. kovą jis buvo perrinktas VRK pirmininku. Jam vadovaujant Dūmos (1999, 2003) ir prezidento (2000, 2004) rinkimai buvo surengti du kartus.
2007-ųjų kovą baigėsi kita jo įgaliojimų kadencija ir jis nebebuvo įtrauktas į naują VRK sudėtį. 2008 metų pradžioje Vešniakovas buvo paskirtas eiti Rusijos Federacijos ambasadoriaus Latvijoje pareigas. Latvijoje dirbo iki 2016 metų pabaigos.
Nuopelnai Putino režimui
Jis kaltinamas valdžios uzurpavimu ir tuo, kad sudarė sąlygas Rusijoje formuotis autoritarizmui.
Viename iš savo interviu Vešniakovas teigė, kad į VRK atėjo, nes buvo „apsėstas“ demokratinių rinkimų. Tikriausiai jis nemelavo: iki tam tikro laiko rinkimai Rusijoje atitiko tarptautinius standartus ir, nors ir ne idealiai, tačiau jie atspindėjo politines piliečių nuotaikas. Anot Vešniakovo, jis surengė „demokratiškiausius rinkimus mūsų šalies istorijoje“, tačiau Putinui atėjus į valdžią su noru ją uzurpuoti, Vešniakovas nieko nepadarė, kad tam sutrukdytų, nors turėjo gerą reputaciją ir tam tikrą autoritetą.
2004 metais V. Putino pasiūlymą panaikinti tiesioginius gubernatoriaus rinkimus V. Vešniakovas pavadino „politiškai priverstine priemone“, o jo remiama rinkimų reforma padėjo Kremliui lengviau iškovoti ir išlaikyti konstitucinę daugumą Valstybės Dūmoje.
Pagal 2005 m. priimtą federalinį įstatymą dėl Federalinės Asamblėjos Valstybės Dūmos deputatų rinkimų, barjeras partijoms patekti į Dūmą pagal partijų sąrašus buvo padidintas nuo 5% iki 7%, sumažintas mažesnis aktyvumo slenkstis, buvo atmesta galimybė balsuoti prieš visus kandidatus, vienos partijos nariams nebeleista perduoti kitos partijos sąrašų, partijoms uždrausta burtis į rinkimų blokus. Pirmieji parlamento rinkimai pagal naująjį įstatymą, kurie pasirodė vieni nešvariausių šiuolaikinėje Rusijos istorijoje, įvyko atsistatydinus Vešniakovui, vadovaujant Vladimirui Čurovui, o tai neatleidžia Vešniakovo nuo atsakomybės už teisėtumo vaizdo naujiems įstatymams, padariusioms didelę žalą instituciniams Rusijos valstybingumo pagrindams, sukūrimą.
Vystantis autoritarinėms tendencijoms, Kremliaus prioritetai ėmė keistis. „Autonomiškas“ ir nepakankamai paklusnus Vešniakovas tapo rizikingu asmeniu, kuris kėlė grėsmę 2008 m. numatytai prezidento rinkimų eigai ir rezultatams, kai V. Putinas nedalyvavo balsavime. Aleksandras Vešniakovas leido sau kritikuoti atskiras putinizmo apraiškas.
Masinę praktiką, teismo sprendimu šalinti kandidatus iš rinkimų, jis pavadino „nenormalia“, tikėjosi tiesioginių gubernatorių rinkimų grąžinimo. „Vieningosios Rusijos“ iniciatyvą grąžinti išankstinį balsavimą, kuri sukuria daug galimybių administraciniams resursams panaudoti, pavadino „įstatymo diskreditavimu“, išreiškė susirūpinimą dėl „Vieningosios Rusijos“ siūlomų kovos su ekstremizmu įstatymo pataisų taip pat dėl „Vieningosios Rusijos“ pateikto įstatymo projekto, panaikinančio privalomo teisinio išsilavinimo reikalavimą Centrinės rinkimų komisijos nariams ir regioninių rinkimų komisijų vadovams.
2007 m. kovo 27 d. Centrinės rinkimų komisijos vadovu tapo Vladimiras Čurovas, kuris pareiškė, kad jo pagrindinis skirtumas nuo Vešniakovo yra tai, kad jis „mažiau linkęs komentuoti rinkimų įstatymus“.
2008 metais Vešniakovas buvo paskirtas Rusijos ambasadoriumi Latvijoje. Būdamas diplomatu, jis griežtai laikėsi oficialios Rusijos Federacijos užsienio politikos. 2016 metų gruodžio 15 dieną jis buvo atleistas iš ambasadoriaus pareigų.
