Artėjant antrajam Ukrainos prezidento rinkimų turui, buvęs šalies lyderis Leonidas Kučma teigia, kad šalies politinė sistema tapo praktiškai nefunkcionali ir į ją būtina įlieti naujų talentų.
Kalbėdamas su „Laisvosios Europos radijo“ Rusijos tarnybos žurnalistu Dmitrijumi Volčeku, L. Kučma teigė, kad, nepaisant to, kas laimės vasario 7 dieną vyksiantį antrąjį prezidento rinkimų turą, Ukrainos politinės institucijos taip ir liks neįgalios išspręsti šalį slegiančias problemas.
„Aišku yra tai, kad mums reikia naujų veidų. Taip pat aišku kaip dieną, kad, kaip bepasibaigtų antrasis rinkimų turas, jis neatneš politinio stabilumo ir neišspręs jokių šalies ekonominių problemų“ - teigė L. Kučma.
Jis aiškino, kad 2004 metais per Oranžinę revoliuciją, į valdžią iškėlusią pirmą prodemokratinį prezidentą Viktorą Juščenką, duoti pažadai liko neįgyvendinti ir dabar šalis kenčia nuo piliečių pasitikėjimo stygiaus. L. Kučma itin peikė Oranžinės revoliucijos lyderius V. Juščenką ir Juliją Tymošenko, kurie esą nedirbo savo darbo, o tik kovojo dėl to, kuris savo rankose sutelks daugiau valdžios.
„Ukrainiečiams turėtų būti gėda dėl tokios šalyje susiklosčiusios situacijos, kai nė viena iš valdžios šakų – prezidentas, vyriausybė ar parlamentas – neturi žmonių pagarbos“ - teigė L. Kučma.
L. Kučma Ukrainos prezidento pareigas ėjo nuo 1994 iki 2005 metų. Būtent jis įgyvendino reformas, stabilizavusias posovietinę šalies ekonomiką. Tačiau jo administracija taip pat buvo kaltinama plačiai paplitusia korupcija ir laisvo žodžio varžymais. Kritikai teigia, kad L. Kučma yra susijęs su opozicijos žurnalisto Georgijaus Gongadzės dingimu ir nužudymu.
Prezidento postą L. Kučma 2004 metais paliko visiškai pažemintas po to, kai jo pasirinktas įpėdinis Viktoras Janukovičius buvo apkaltintas rinkimų rezultatų klastojimu. Per pakartotinį balsavimą, kurį lydėjo gatvių protestai, laimėjo V. Juščenka.
Oranžinė revoliucija trumpam buvo sužadinusi viltis, kad Ukraina įgyvendins esmines reformas, būtinas tam, kad šalis galėtų prisijungti prie Europos Sąjungos ir NATO. Tačiau minėtos reformos įstrigo, o V. Juščenkos valdymo metu itin smarkiai išaugo susiskaldymas tarp ukrainietiškai kalbančių šalies vakarinių regionų ir daugiausiai rusakalbių dominuojamų rytinių regionų.
L. Kučma teigia, kad jo valdymo metais šis susiskaldymas nebuvo toks akivaizdus.
„Kai aš buvau prezidentas, nejaučiau, kad Ukraina yra padalinta į rytinę ir vakarinę dalis. Priešingai, maniau, kad mes pradedame vieni kitus suprasti. Tačiau 2004 metų prezidento rinkimai dar kartą suskaldė šalį į dvi dalis. Aš nemanau, kad nuo to laiko kas nors pasikeitė. Šiandien aišku, kad J. Tymošenko turi daugiau paramos vakaruose, o V. Janukovičius – rytuose“ - savo mintimis dalijosi L. Kučma.
Būdamas prezidentu, L. Kučma vykdė taip vadinamą „multivektorinę“ užsienio politiką, kuria buvo siekiama palaikyti gerus santykius tiek su Vakarais, tiek su Rusija.
Jis kritikuoja V. Juščenką, kad šis drįso pakeisti šį politikos kursą. L. Kučmos teigimu, V. Juščenka veikė taip tarsi Rusijos apskritai nė nebūtų ir egzistuotų tik Vakarai. Buvęs prezidentas teigia, kad tokia politika natūraliai išprovokavo negatyvų Maskvos atsaką. L. Kučma teigia, kad, nepaisant to, kokie glaudūs būtų Kijevo santykiai su Maskva, rizikos, kad Ukraina pradės imituoti rusišką autoritarizmo modelį, nėra.
„Aš esu visiškai įsitikinęs, kad šios baimės yra be jokio pagrindo. Ukraina tikrai nėra Rusija ir mes turime skirtingą mentalitetą. Kiekvienas ukrainietis turi tris viršininkus ir tai tiesa, todė nuolatos kiekvienu lygmeniu vyksta kova. Todėl nemanau, kad toks pavojus egzistuoja. Galiausiai mūsų parlamentinis-prezidentinis valdymo modelis saugo mūsų šalį nuo diktatorinio režimo“ - teigė L. Kučma.
