Temperatūrą nustatė palydovas 2018 m. gruodžio 29 d. audros metu, kuri siautėjo Ramiojo vandenyno pietvakariuose, maždaug 400 kilometrų į pietus nuo Nauru salos. Apibūdindami naujo tyrimo, paskelbto žurnale „Geophysical Research Letters“, išvadas, JK Nacionalinio žemės stebėjimo centro mokslininkai paaiškina, kaip atsirado ši rekordiškai žema debesų temperatūra.
Temperatūra Žemės atmosferoje paprastai mažėja kylant į viršų. Žemiausioje Žemės atmosferos dalyje, troposferoje, oro temperatūra tropikuose gali siekti net –90°C (–130°F). Paprastai audros išlieka troposferoje ir gali pasiekti 18 kilometrų aukštį virš jūros lygio. Kai audros kyla į viršų, jos pasidaro vis aukštesnės, o tada debesys viršuje išsisklaido ir stiprūs vėjai išlygina debesies viršūnę į priekalo pavidalo formą. Šie audros debesys gali sukelti krušą, griaustinį ir žaibus.
Tačiau galingos audros sugeba prasiveržti per šį sluoksnį ir pakilti į stratosferą – kitą, aukštesnį atmosferos sluoksnį. Šis kupolo formos išsikišimas į apatinį stratosferos sluoksnį, dar žinomas kaip prasiskverbianti viršūnė (angl. overshooting top), gali nukristi iki dar žemesnės temperatūros.
Šios rekordiškai stiprios audros metu 2018 m. debesų viršūnės pasiekė daugiau nei 20,5 kilometrų aukštį virš jūros lygio, o jų viršūnėse temperatūra nukrito iki šiek tiek daugiau nei 111°C (–167,8°F) šalčio. Laimei, tai dokumentavo infraraudonųjų spindulių jutikliai, esantys palydove NOAA-20, kuris matuoja oro temperatūrą.
„Ši audra pasiekė dar niekada nenustatytą temperatūrą, kuri peržengia dabartinių palydovų jutiklių matavimo ribas“, – sakė dr. Simonas Proudas, tyrimo autorius ir mokslinis bendradarbis Fizikos departamente ir Nacionaliniame žemės stebėjimo centre.
Nerimą kelia tai, kad per pastaruosius metus mokslininkai užfiksavo gana daug šių ypač šaltų super audrų. Atrodo, kad to kaltininke gali būti klimato kaita, tačiau mokslininkai dar nėra tikri, kas skatina šią nerimą keliančią tendenciją.
„Mes nustatėme, kad šios tikrai šaltos temperatūros, atrodo, vis dažnesnės – per pastaruosius 3 metus buvo tiek pat labai šaltų temperatūrų, kiek per 13 metų prieš tai, – sakė dr. S. Proudas. – Tai svarbu, nes audra su šaltesniais debesimis dažniausiai būna ekstremalesnė ir pavojingesnė dėl krušos, žaibo ir vėjo. Dabar turime suprasti, ar šį padidėjimą lemia mūsų besikeičiantis klimatas, ar tai lemia „tobulos oro sąlygos audroms“, sukeliančios ekstremalių audrų protrūkius per pastaruosius kelerius metus“.
