Pasak jos, tai – Rusijos, Vokietijos, Pietų Korėjos ir Kinijos įmonės, du tarptautiniai konsorciumai, viena Bulgarijoje registruota bendrovė.
T. Petkovos žodžiais, keturių pretendentų paraiškose išreikštas noras pirkti busimos jėgainės elektrą.
Bulgarijos vyriausybė Beleno AE strateginio investuotojo konkursą paskelbė kovo mėnesį. Paraiškų priėmimo laikotarpis baigėsi rugpjūčio 19-ąją. Konkurso rezultatai paaiškės per 12 mėnesių.
Bulgarijos parlamentas pernai birželį leido atgaivinti ilgai vilkintą antrosios branduolinės jėgainės šalyje statybos projektą. Jis buvo neribotam laikui įšaldytas 2012 metais, neradus užsienio investuotojų sparčiai augančioms jėgainės statybos išlaidas padengti, kurios pagal tuometinius skaičiavimus sudarė bemaž 10 mlrd. eurų. Be to, Bulgarija tuo metu jautė stiprų spaudimą iš JAV ir Europos Sąjungos (ES), kurios reikalavo mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
Praėjusių metų spalį Bulgarija pasiūlė Balkanų kaimynėms kartu statyti Beleno AE, kuri pradėtų veikti maždaug 2030-aisiais, o kainuotų už ne daugiau kaip 10 mlrd. eurų. Pasiūlymu susidomėjo Juodkalnija.
2006-aisiais Bulgarijos vyriausybė su Rusijos „Rosatom“ buvo pasirašiusi susitarimą dėl daugiau kaip 2000 megavatų galios Beleno AE projekto įgyvendinimo. Tačiau generalinė statybos sutartis taip ir nebuvo sudaryta, statybos nebuvo pradėtos. Bulgarijai, nusprendusiai šį projektą įšaldyti, teko Rusijos branduolinės energetikos milžinei tarptautinio arbitražo sprendimu sumokėti per 600 mln. eurų.
