Europos Sąjungos šalių finansų ministrai sekmadienį Briuselyje surengė neeilinį susitikimą, siekdami suderinti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias Graikijos krizei plisti euro zonoje.
Visuotinė mobilizacija
Teigiama, kad ES šalių finansų ministrai laikosi bendros nuomonės, jog, be Graikijos, parama būtina dar kelioms šalims, turinčioms didelį biudžeto deficitą. Pirmiausia turimos omenyje Portugalija, Ispanija, Airija ir keletas kitų šalių.
Kiek anksčiau susitikę ir tą pačią problemą gvildenę euro zonos šalių vadovai nusprendė kovai su krize įkurti ES ekonominę vyriausybę, kurią sudarys euro grupės lyderiai, o jiems vadovaus ES prezidentas Hermanas Van Rompejis (Herman Van Rompuy).
Susitikimas buvo vainikuotas patosinių kalbų. Štai Prancūzijos prezidentas Nikola Sarkozi (Nicolas Sarkozy) paskelbė visuotinę mobilizaciją, kuri turėtų atremti ataką prieš eurą. “Daugiau nebekalbama apie Graikiją. Dabar kalbame apie sisteminę euro zonos krizę, prieš kurią nedelsiant bus imtasi visų būtinų priemonių. Visos Europos institucijos, ES Taryba, Europos Komisija, Europos centrinis bankas bendromis pastangomis sieks atremti ataką prieš eurą. Europos atsako planą vienbalsiai palaikė visos valstybės. Tai visuotinė mobilizacija. Euro zona - tai vieninga Europa, ir mes neleisime spekuliantams griauti tai, kas buvo kuriama dešimtmečiais", - kalbėjo Prancūzijos vadovas.
Pinigai už ginklus
Italijos premjeras Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi) teigė, kad Europa atsidūrė kritinėje padėtyje, todėl ES privalo nedelsdama priimti skubius sprendimus.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) akcentavo, kad visos euro zonos šalys, ne tik Graikija, turi sutelkti pastangas, kad būtų sumažintas šalių biudžeto deficitas.
Tuo tarpu Atėnuose, prie gynybos ministerijos, vakar surengta demonstracija. Jos dalyviai reikalavo, kad šalies Vyriausybė nebepirktų brangios ginkluotės. Ginklavimosi varžybos su kaimyne Turkija Graikijai kasmet kainuoja milijardus eurų. Dauguma graikų įsigyjamų ginklų yra pagaminti Vokietijoje ir Prancūzijoje. “Europos šalys, kaip Prancūzija ir Vokietija, neduoda mums pinigų, jei neperkame jų ginklų, - teigė vienas protestuotojų Periklis Zikas. - Tai rodo, kad Europoje nėra jokio solidarumo".
Europa taps banku
ES finansų ministrai sekmadienį susitiko skubiai aptarti vadinamąjį stabilizacijos mechanizmą, kuris taptų savotišku Tarptautinio valiutos fondo atitikmeniu Europoje. Šio mechanizmo sukūrimui ypač priešinasi Didžioji Britanija. Jos iždo sekretorius Alisteras Darlingas (Alistair Darling) prieš susitikimą pabrėžė, kad Didžioji Britanija euro zonos nerems. “Svarbu padaryti visa, ką galime, kad stabilizuotume rinkas ir parodytume, jog sugebėsime susitvarkyti šiuo sunkiu periodu. Bet labai aiškiai pareiškiu, kad jei bus pasiūlyta sukurti euro stabilumo fondą, tai turi būti tik euro grupės reikalas".
Manoma, kad stabilumo fondą sudarys 50-70 mlrd. eurų. Į jį galės kreiptis bet kuri šalis, susidūrusi su dideliais finansiniais sunkumais.
Taip pat kalbama, kad Europos Komisija siekia įgyvendinti dar ambicingesnį mechanizmą, pagal kurį būtų teikiamos paskolos, siekiančios šimtus milijardų. Siūloma, kad EK skolintųsi pinigus tiesiai iš finansinių rinkų.
Europos Komisijos prezidentas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) pareiškė, kad euras bus ginamas bet kokiomis priemonėmis. “Turime kelias priemones šiam tikslui ir jomis naudosimės", - teigė politikas, bet šiuos planus detalizuoti atsisakė.
Atėnai tikisi geriausio
Euro zonos lyderiai penktadienį galutinai patvirtino bendrą ES ir TVF trejų metų 110 mlrd. eurų paskolos Atėnams programą. Pirmoji paskolos dalis bus išduota iki gegužės 19 d.
Graikijos finansų ministras Georgas Papakonstantinas vakar pareiškė, kad paskolos sąlygos gali būti persvarstytos: “Jei mums pavyks sumažinti biudžeto deficitą greičiau nei iš mūsų reikalaujama, galėsime grįžti prie derybų stalo".