Britų premjerei vos užsitikrinus kabineto paramą savo „Brexit“ planui, dėl kurio ji neteko dviejų už išstojimą iš ES pasisakančių ministrų, nusprendusių atsistatydinti, ši parama ėmė byrėti.
ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier ketvirtadienį atmetė esminę T. May „Brexit“ plano nuostatą – Londono pasiūlytą sprendimą dėl Jungtinę Karalystę ir ES valstybę narę Airiją skiriančios sienos, kuri išliktų atvira, tokiu būdu išvengiant vadinamosios kietos sienos.
Europos Sąjunga jokiai trečiajai šaliai „negali perduoti įgaliojimų taikyti savo muitų politiką ir taisykles ir jų neperduos“, pareiškė M. Barnier, komentuodamas Londono pasiūlymą nustatyti dvejopą apmokestinimo sistemą, pagal kurią kiekvienoje Airijos sienos pusėje būtų renkami muitai kitos šalies vardu.
Tuo tarpu buvęs užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas straipsnyje dešiniųjų leidinyje „The Spectator“ ir vėl primygtinai paragino derybose dėl „Brexit“ nedaryti jokių nuolaidų Sąjungai.
Nedidelės proeuropietiškos Liberalų demokratų partijos atstovas spaudai, blaiviai komentuodamas padėtį, pareiškė, jog Th. May „planas kovoja dėl išlikimo“.
Vis dėlto T. May mano galėsianti likusias 27 ES valstybes nares individualiai įtikinti pritarti jos planui ir kartu su savo vyriausybės ministrais pastarosiomis savaitėmis pradėjo susitikimus su bloko valstybių vadovais.
Penktadienį, prieš išeidama 15 dienų atostogų, ji Zalcburge susitiko su Austrijos kancleriu Sebastianu Kurzu (Sebastjanu Kurcu) ir pareiškė, jog tikisi aptarti savo „Brexit“ planą.
Savo ruožtu S. Kurzas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, pažymėjo, jog yra „svarbu išvengti kietojo „Brexit“, ir pridūrė, jog tikisi, kad „sprendimą“ šiuo klausimu pavyks rasti iki spalio.
Tačiau M. Barnier sugriovė T. May viltis, pareiškęs, jog derybose tarp jo ir 27 lyderių „nėra jokio skirtumo“, ir leidęs suprasti, jog užkulisiuose susitarimo nepavyks pasiekti.
Tuo tarpu svarbiausias yra laikas. Principinis susitarimas turi būti pasiektas per mažiausiai tris mėnesius – iki Europos aukščiausiojo lygio susitikimo, įvyksiančio spalio viduryje.
Po to jį reikės ratifikuoti ir tuomet perduoti Europos ir Didžiosios Britanijos parlamentams, kurie jį turės patvirtinti – arba ne – iki „Brexit“ termino pabaigos, t. y. 2019 metų kovo 29-osios.
