Tačiau ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) vis dar tikisi, kad parlamentas pritars jau dukart atmestai jos skyrybų su Bendrija sutarčiai.
Kaip toliau gali klostytis įvykiai?
Parlamentas perima kontrolę
Pirmadienį Bendruomenių Rūmai balsavo už tai, kad perimtų parlamento diskusijų ir balsavimų darbotvarkės kontrolę iš vyriausybės. Bendruomenių Rūmai iškovojo parlamentarams laiko trečiadienį surengti virtinę „indikacinių balsavimų“ dėl Th. May siūlomo „Brexit“ susitarimo alternatyvų.
Nors dėl balsavimui teikiamų siūlymų dar neapsispręsta, tačiau manoma, kad vienas jų turėtų būti „minkštojo“ „Brexit“ pasiūlymas, numatantis JK narystę muitų sąjungoje ir bendrojoje rinkoje. Įstatymų leidėjai taip pat gali balsuoti dėl siūlymų surengti naują referendumą arba visai atsisakyti „Brexit“.
Šių balsavimų tikslas yra išsiaiškinti, kuris iš šių siūlymų – jeigu tokių yra – galėtų tikėtis daugumos palaikymo parlamente, ir priversti vyriausybę sugrįžti prie derybų stalo su ES.
Pasak vyriausybės, toks parlamento žingsnis sukuria „pavojingą, neprognozuojamą precedentą“. Tačiau kabinetas pažadėjo „konstruktyviai atsižvelgti“ į balsavimo rezultatus. Be to, ministrai perspėja, kad bet koks Bendruomenių Rūmų siūlomas planas turi būti „realus“ ir suderinamas su ES.
May susitarimas tebegalioja
Th. May neatsisako vilties, kad parlamentas pritars jos su Briuseliu pasiektam susitarimui dėl JK išstojimo iš ES sąlygų, nors anksčiau britų įstatymų leidėjai jį atmetė du kartus.
Po to, kai praėjusią savaitę ES sutiko pratęsti išstojimo terminą, nuspręsta, kad jeigu britų parlamentarai pritartų skyrybų sutarčiai iki penktadienio – anksčiau numatytos oficialios „Brexit“ datos – JK pasitrauktų iš Bendrijos gegužės 22 dieną.
Jeigu pritarimo nebus, iki balandžio 12 dienos šalis turi informuoti ES apie savo tolesnius planus: ar ji ketina trauktis be jokios sutarties, rizikuodama sukelti ekonominę sumaištį, ar norės siekti ilgalaikio „Brexit“ atidėjimo, tartis dėl „minkštesnio“ išstojimo, ar nuspręs pasilikti bloke.
Th. May toliau derasi su įstatymų leidėjais ir gali pabandyti ketvirtadienį surengti trečią balsavimą dėl dukart atmestos sutarties.
Ji tikisi įtikinti anksčiau sutarčiai nepritarusius „Brexit“ palaikančius euroskeptiškus įstatymų leidėjus, kad jeigu jie dar kartą nepritars susitarimui, parlamentas primes „minkštąjį“ išstojimą arba atidės JK išstojimą iš bloko neribotam laikui.
May vyriausybės pabaiga?
Nors britų politikai yra susiskaldę dėl „Brexit“, tačiau visi sutinka, kad dabartinis išstojimo procesas yra visiškas chaosas ir dėl to kaltina Th. May, atsisakančią svarstyti kokias nors savo pasiekto susitarimo su Briuseliu alternatyvas ir nesugebėjusią iš Briuselio išpešti susitarimo pakeitimų.
Premjerės autoritetą griauna virtinė pralaimėjimų parlamente. Daug konservatorių ragina Th. May atsistatydinti. Kai kurie „Brexit“ šalininkai toriai sako, jog palaikytų Th. May susitarimą, jeigu ji pažadėtų, kad kitą derybų etapą – kai JK ir ES tarsis dėl savo ateities santykių – ji perduos naujam lyderiui.
Kol kas Th. May trauktis nenori. Pagal Konservatorių partijos nuostatas, partija negali jai mesti iššūkio iki gruodžio, nes prieš tris mėnesius premjerė laimėjo torių inicijuotą balsavimą dėl nepasitikėjimo.
Sudie, „Brexit“?
Opozicijoje esantys politikai mano, kad vienintelis būdas išeiti iš politinės aklavietės yra pirmalaikiai rinkimai, po kurių parlamento sudėtis galėtų pasikeisti. Th. May kol kas atmeta tokią galimybę.
Tuo metu prieš „Brexit“ pasisakantys aktyvistai nepraranda vilties surengti naują referendumą dėl pasilikimo ES. Ši idėja dabar neturėtų daugumos paramos parlamente, tačiau aktyvistai mano, kad juos palaikanti visuomenės dalis auga. Sekmadienį šimtai tūkstančių žmonių išėjo į Londono gatves, reikalaudami surengti naują balsavimą dėl „Brexit“.
Taip pat daugėja žmonių, pasisakančių už ES sutarties 50-ojo straipsnio atšaukimą. Internetinę peticiją, raginančią vyriausybę apskritai atsisakyti „Brexit“, jau pasirašė daugiau nei 5 mln. žmonių.
