Premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), kurio vadovaujami konservatoriai, kaip rodo apklausos, yra tiek pat populiarūs, kaip ir opozicinė Leiboristų partija, išvyko į virtinę susitikimų su rinkėjais, per kuriuos jis tęs politinę agitaciją iki paskutinės minutės.
Prognozuojama, kas nei viena iš abiejų pagrindinių partijų neužsitikrins aiškios daugumos Bendruomenių Rūmuose, todėl derybos dėl koalicijos su mažesnėmis partijomis gali trukti kelias dienas arba savaites.
D.Cameronas ragino rinkėjus suteikti jo partijai aiškų mandatą valdyti, sakydamas, kad alternatyva būtų keleriems metams įsigalėsiantys „užkulisiniai susitarimai“, jeigu leiboristai siektų sudaryti vyriausybę su Škotijos nacionaline partija (SNP), pasisakančia už savo regiono nepriklausomybę.
„Dar yra laiko nuspręsti šių rinkimų baigtį“, – pabrėžė D.Cameronas.
Tuo tarpu leiboristų lyderis Edas Milibandas atmetė galimybę sudaryti oficialų susitarimą su SNP, bet sakė manantis, kad būtų pasiruošęs dėl kiekvieno balsavimo tartis su škotų nacionalistais, kad galėtų sukurti mažumos vyriausybę.
„Britanijai ketvirtadienį iškils aiškus pasirinkimas: leiboristų vyriausybė, kuriai dirbantys žmonės yra svarbiausi, arba torių vyriausybė, kuri visuomet dirbs tik privilegijuotajai mažumai“, – aiškino jis.
Rinkimų tema buvo pagrindinė trečiadienio laikraščių pirmuosiuose puslapiuose, o dienraštis „Financial Times“ pranešė apie „karštligiškas pastangas parengti tvarias koalicijos sutartis“.
Euroskeptiškos Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) laikraštis „Daily Express“ pirmajame puslapyje išspausdino partijos lyderio Nigelo Farage'o (Naidželo Fareidžo) raginimą skaitytojams „balsuoti už UKIP, kad ir kur būtumėt“, kad šalyje sumažėtų imigracija, o Britanijai atsivertų kelias išstoti iš Europos Sąjungos.
Dienraštis „The Times“ savo vedamajame, palaikančiame D.Cameroną, argumentuoja: „Koalicija (konservatoriai ir liberalai demokratai) priėmė sunkių sprendimų, kad atkurtų klestėjimą Britanijoje. Rytoj bus renkamasi – ar stiprinti tuos pasiekimus, ar leisti jiems suirti.“
Tuo tarpu dienraštis „The Guardian“ perspėjo dėl „grėsmingo socialinių apkarpymų sąrašo“, primindamas, kad valdininkai svarsto galimybę atšaukti būsto nuomos lengvatas jaunesniems negu 25 metų žmonėms ir panaikinti motinystės išmokas siekiant sutaupyti lėšų, kai pradės dirbti nauja administracija.
Pirmalaikių rinkimų grėsmė
Nei vienas iš abiejų pagrindinių partijų lyderių viešai nekalba apie galimybę sudaryti mažumos vyriausybę, bet apklausų rezultatai rodo, kad Britanija artėja prie tokio scenarijaus pirmąkart nuo 1997 metų.
Nacionalinio transliuotojo BBC pateikiami įvairiomis apklausomis pagrįsti išvestiniai rezultatai rodo, kad konservatoriai gali tikėtis surinkti 34 proc., o leiboristai – 33 proc. balsų. Šie skaičiai menkai keitėsi nuo rinkimų kampanijos pradžios.
Manoma, kad nei viena iš pagrindinių partijų neužsitikrins aiškios daugumos 650 vietų Bendruomenių Rūmuose. Praktiškai dauguma parlamente yra 323 vietos, nes airių nacionalistų partija „Sinn Fein“ ir parlamento pirmininkas nesinaudoja galimybe užimti savo vietas.
Dėl to mažesnių partijų, tokių kaip Liberalų demokratų ir SNP, vaidmuo tikriausiai bus lemiamas.
Liberalų demokratų lyderis Nickas Cleggas (Nikas Klegas), kurio centristinė partija pastaruosius penkerius metus buvo D.Camerono konservatorių vadovaujamos koalicijos partnerė, per rinkimų kampaniją atvirai kalbėjo apie vėliau šiais metais gresiančius pirmalaikius rinkimus.
Pasak jo, tik liberalai demokratai, paliekantys atvirą galimybę paremti bet kurią iš abiejų pagrindinių partijų, gali padėti sukurti stabilią vyriausybę.
„Visi žino, kad šių rinkimų niekas nelaimės, net jeigu Davidas Cameronas ir Edas Milibandas to viešai nepripažįsta, – pažymėjo N.Cleggas. – Mažiausia, ko reikia Britanijai, yra antri rinkimai iki Kalėdų. Tačiau būtent tai nutiks, jeigu Edas Milibandas ir Davidas Cameronas kels savo politinius interesus aukščiau nacionalinių.“
Kita vertus, Liberalai demokratai gali netekti pusės iš dabartinių 57 savo deputatų parlamente. Mandato netekti turi galimybės netekti pats N.Cleggas.
Tuo tarpu škotų rinkėjai gali užtikrinti SNP 50 iš 59 vietų savo regiono parlamente, nors praeitais metais žlugo šios partijos organizuotas referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės.
SNP lyderė Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžin) pažadėjo blokuoti konservatorius ir nori bendradarbiauti su leiboristais, tuo pačiu reikalaudama nuolaidų – pavyzdžiui, atšaukti griežto diržų veržimo politiką ir atsisakyti branduolinius ginklus galinčių nešti Britanijos povandeninių laivų „Trident“, dabar besibazuojančių Škotijos vandenyse.
„Esmė tokia – jeigu penktadienio rytą bus antitorių dauguma, noriu matyti, kaip antitorių dauguma susivienija ir išvaro torius (konservatorius). Tačiau tuomet reikės pasirūpinti, kad juos pakeistų kažkas geriau“, – sakė N.Sturgeon.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
