Masinio vakcinavimo esmė nuo praėjusių metų pakito. Jeigu anksčiau buvo tiesiog norima kuo greičiau sulaukti vakcinų ir, paskiepijus reikalingą daugumą žmonių, greičiau „grįžti į normalų gyvenimą“, tai nuo šių metų prisidėjo dar ir poreikis spėti paskiepyti žmones, kol neatsirado dar baisesnė COVID-19 atmaina, kurios nesustabdytų ir skiepai.
Šiuo metu yra mažiausiai trys tyrimais patvirtintos ir pasaulyje išplitusios SARS-CoV-2 atmainos, kurios priskiriamos „keliančioms nerimą“ kategorijai:
Pietų Afrikos atmaina B.1.351 (pirmą sykį aptikta 2020-ųjų gruodį); Kento atmaina B.1.1.7 (pirmą sykį aptikta Didžiojoje Britanijoje 2020-ųjų gruodį); Japonijos atmaina P.1 (pirmą sykį nustatyta iš Brazilijos atvykusių turistams 2021-ųjų sausį).
Pavojingiausios atmainos šiuo metu – Brazilijos, Pietų Afrikos ir Kento
Koronaviruso atmainos plito pasaulyje nuo pirmųjų jos egzistavimo mėnesių. Tas koronavirusas, kuris praėjusių metų pradžioje išplito Europoje, skyrėsi nuo „originalaus“ Kinijos COVID-19 viruso. Tiesa, tos mutacijos buvo neesminės, todėl didesnių reagavimo į pandemiją korekcijų nereikėjo.
Metų pabaigoje, vos pasaulis sužinojo apie rinką pasiekiančias naujas COVID-19 vakcinas, pasirodė ir naujos atmainos, kurios pasižymėjo daug greitesniu plitimu, ir kuriomis buvo sunkiau sergama.
Pirmiausia buvo paskelbta apie Didžiojoje Britanijoje galingą antrąją bangą sukėlusią Kento (B.1.1.7) atmainą, kuri jau gruodžio mėnesį sudarė apie 60 proc. visų naujų atvejų šioje šalyje.
Danijoje ši atmaina nuo 0,3 proc. dalies visų naujų atvejų 2020-ųjų 46-ąją savaitę išaugo iki 92,7 proc. 2021-ųjų 10-ąją savaitę. Vos per kelis mėnesius ši atmaina tapo dominuojančia Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Belgijoje, Švedijoje, Ispanijoje ir daugelyje kitų Europos šalių.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) direktorė Rochelle Walensky ketvirtadienį patvirtino, kad britiškoji atmaina tapo dominuojančia šalyje.
Pietų Afrikos atmaina Europoje kol kas neįsitvirtina, įvairiose šalyse jos dalis sudaro iki 3 proc. visų atvejų.
Vilniuje vyrauja britiškoji atmaina
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos balandžio 6-osios pranešime apie šios savaitės tyrimus skelbiama: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) laboratorijoje ištirti 46 ėminiai, iš kurių – 26 priklauso B.1.1.7 atmainai. Ši atmaina sudaro 60 % (3/5) Vilniaus, 50 % (2/4) Kauno, 50 % (11/22) Panevėžio, 100 % (1/1) Alytaus ir 64 % (9/14) Marijampolės apskrities LSMU šią savaitę tirtų ėminių.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VUL SK) laboratorijoje ištirti 188 ėminiai – iš jų – 113 atvejų su B.1.1.7 linija. Ši atmaina sudaro 76 % (66/87) Vilniaus, 46 % (13/28) Kauno, 13 % (1/8) Klaipėdos, 33 % (1/3) Šiaulių, 7 % (1/14) Panevėžio, 50 % (1/2) Alytaus, 60 % (12/20) Marijampolės ir 69 % (18/26) Utenos apskrities VUL SK šią savaitę tirtų ėminių.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) laboratorijoje ištirti 24 ėminiai, iš kurių – 8 atvejai su B.1.1.7 linija. Ši atmaina sudaro 50 % (2/4) Klaipėdos, 57 % (4/7) Tauragės ir 18 % (2/11) Telšių apskrities VU GMC šią savaitę tirtų ėminių.
Iš viso iki šiol Lietuvoje, pagal NVSPL koordinuojamą sekoskaitos projektą, iki šiol atlikta 2869 ėminių sekoskaita ir aptikti 881 B.1.1.7 bei 7 B.1.351 viruso linijos atvejai.
Vakcinos nuo naujų atmainų – veiksmingos, tačiau reikia daugiau tyrimų
Pietų Afrikos atmainos atveju ankstesnis persirgimas SARS-CoV-2 užtikrina tik dalinę apsaugą nuo B.1.351 atmainos, virusas yra apie 50 proc. lengviau plintantis už ankstesnes atmainas. 2021-ųjų kovą B.1.351 atmaina buvo aptikta mažiausiai 48 pasaulio šalyse, įskaitant ir Lietuvą, nors Europoje labai plačiai kol kas neišplito.
Kol kas nėra aiškus ir šių naujų atmainų poveikis vakcinoms. Didžiojoje Britanijoje buvo nustatyta, kad tiek „Pfizer“, tiek ir „AstraZeneca“ vakcinos suteikia patikimą apsaugą nuo sunkių ligos atvejų ir sumažina tikimybę patekti į ligoninę užsikrėtus B.1.1.7 (Kento) atmaina, rašoma „The Guardian“.
Tačiau jau yra žinoma, kad „AstraZeneca“ efektyvumas sumažėja pasitaikius Pietų Afrikos atmainai esant lengvai ar vidutinei ligos eigai. Mokslininkai taip pat kol kas neturi duomenų apie sunkius ligos atvejus.
„Tie antikūnai, jie nesugeba taip efektyviai prisijungti prie to koronaviruso baltymo, jų gebėjimas tą virusą apsupti ir neutralizuoti gali būti ženkliai mažesnis“, – TV3 pasakojo onkoimunologas M. Strioga.
Kiek atmaina atspari konkrečiai vakcinai, mokslininkai dar tiria. „Ypač „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos, jos apskritai anksčiausiai atėjusios ir jų pagrindiniai duomenys yra su ta originaliąją viruso atmaina. Tas imuninis atsakas yra mažiau efektyvus. Jų efektyvumas, klinikiniuose tyrimuose gali sudaryti 10-30 procentų to efektyvumo, kas yra nustatyta originaliai viruso atmainai“, – kalbėjo M. Strioga.
