Mažylio motina į Prancūziją atkeliavo 2012 metais, kai „pandų diplomatiją“ vykdanti Kiniją paskolino ją Prancūzijai.
Bovalio zoologijos sode apsilankiusi 64 metų pirmoji ponia pasigrožėjo jai ir kitiems svečiams pristatytu mažyliu, o paskui Kinijos užsienio reikalų jaunesnysis ministras atidengė lentelę su jauniklio vardu Yuan Meng (Juan Meng), kuris kinų kalba reiškia „svajonės išsipildymas“ .
Prezidento E. Macrono sutuoktinė nuo pat valstybės vadovo rinkimų gegužę vengia viešumos. Pirmoji ponia lydi sutuoktinį per svarbesnius valstybinius vizitus ir užsienio kelionėse, tačiau paprastai atsisako kalbėti renginiuose arba duoti interviu žurnalistams.
E. Macronas rugpjūtį atsisakė savo planų oficialiai įteisinti pirmosios ponios statusą, kai sulaukė peticijos internete ir triuškinančių antraščių žiniasklaidoje.
Savo kalboje pirmadienį B. Macron sakė, kad Prancūzija „didžiuojasi ir yra laiminga“, galėdama priimti pandas iš Kinijos, kurių atsivestas mažylis yra šias šalis siejančių ryšių simbolis.
„Jis mus įpareigoja dirbti stiprinant Prancūzijos ir Kinijos draugystę“, – sakė B. Macron.
Kinijos pirmoji ponia Peng Liyuan ( Peng Lijuan), antroji mažylio „krikštamotė“, taip pat turėjo dalyvauti ceremonijoje, tačiau į ją neatvyko.
Pandų veisimas yra labai sudėtingas ne tik nelaisvėje, bet ir joms gyvenant natūraliomis sąlygomis, kadangi patelės būna vaisingos tik 48 valandas ir kartą per metus.
Nuo praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio, kai pandos buvo įtrauktos į sparčiausiai nykstančių gyvūnų sąrašą, jų skaičius pasaulyje didėja.
Kinija yra paskolinusi šių nacionaline vertybe laikomų ir draugiškus santykius simbolizuojančių gyvūnų maždaug tuzinui šalių.
Bovalio zoologijos sodas pandų porelės sulaukė 2012 metais, po Paryžiaus ir Pekino aukšto rango pareigūnų derybų, tačiau Yuan Meng gimė po dirbtinio apvaisinimo.
