Taip pat ir dabar laisvų ir klestinčių, tačiau nedidelių (6,2 mln žmonių ir 56 tūkst. karių) valstybių, esančių pavojingai arti Rusijos (142 mln. žmonių, 3 mln. karių), likimas priklauso nuo ES perspektyvų.
Būtent todėl Baltijos šalis neramina „Brexit“ perspektyva. Anot straipsnio autoriaus Maxo Buto (JAV užsienio ryšių tarybos vyresnysis mokslinis bendradarbis), Baltijos šalys norėtų eiti kartu su Didžiąja Britanija, tačiau ne „paskui ją, kai ši išeina“.
„Baltai baiminasi, kad pasitraukus Didžiajai Britanijai pasitraukus iš ES, Škotija, pozityviau žvelgianti į ES, pasitrauks iš Didžiosios Britanijos“, – teigiama straipsnyje. Būtent Škotijoje yra dislokuotas britų branduolinis skydas – „Vangard“ klasės povandeninis atominis laivas.
Sumaišties laikotarpis
Maža to, jeigu Didžioji Britanija nubalsuotų už „Brexit“, tai pradėtų sumaišties laikotarpį, kuomet britai ir likę europiečiai bandytų iš naujo nustatyti savo santykius. Didžiajai Britanijai ir ES teks priimti prekybos sutartį, ir jos sąlygų aptarimas gerokai užtruks. Kol vyks tos derybos, europiečiai bus susikoncentravę savo vidinių problemų sprendime, o ne grėsmėje iš Rytų.
Be viso to, baltai baiminasi, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES iššauks grandininę kitų pasitraukimų reakciją. Daugelyje ES šalių narių yra nepatenkintųjų naryste, o Putinas remia partijas, pasisakančias prieš aljansą – tiek kraštutinius dešiniuosius, tiek ir kraštutinius kairiuosius.
Rusai tikriausiai tikisi sukelti Vakaruose priešpriešą, kuri sugriautų neparankius Rusijai NATO ir ES aljansus. Baltijos šalis neramina – taip pat, kaip neramina ir JAV – tai, kad „Brexit“ pergalė referendume Didžiojoje Britanijoje gali būti paranki V. Putinui. Mažiausiai, ko reikia Vakarams, – pasidalijusios Europos, kuri leistų V. Putinui naudoti „skaldyk ir valdyk“ strategiją. „Britų rinkėjų, tikriausiai, nejaudina, ką mano likusieji, tačiau jų sąjungininkai turi daug priežasčių, kad šie liktų ES“, – reziumuoja politologas.
