Tokia teismo nutartis sudavė smūgį premjerės Theresos May norui kuo greičiau pradėti išstojimo iš Europos Sąjungos procedūrą.
„Šiandien balsų dauguma – aštuoni prieš tris – Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, kad vyriausybė negali aktyvuoti 50-ojo straipsnio be Parlamento akto, įgaliojančio ją tai padaryti“, – sakė teismo pirmininkas lordas Davidas Neubergeris.
Lapkritį Aukštasis Teismas priėmė vyriausybės planus trikdančią nutartį, o ši byla išprovokavo protestų bei grasinimų prieš pagrindinę ieškovę.
Šį ieškinį pateikusi verslininkė Gina Miller skundėsi, kad jai buvo grasinama mirtimi ir kad ji sulaukusi rasistinių įžeidimų.
„Dalykai, anksčiau laikyti nepriimtinais, dabar yra priimtini“, – ji sakė naujienų agentūrų AFP, laukiant Aukščiausiojo Teismo sprendimo.
Pyktis buvo nukreiptas ir prieš Aukštojo Teismo teisėjus, kai jie priėmė ankstesnę nutartį. Vienas laikraštis netgi pavadino juos liaudies priešais.
Šis teisinis ginčas dar labiau pagilino nesutarimus Britanijos visuomenėje, atsiskleidusius per pernai birželį įvykusį referendumą, kai 52 proc. dalyvių nubalsavo už pasitraukimą iš ES.
„Brexit“ šalininkai teigia, kad pastaroji byla yra dar vienas mėginimas užblokuoti Jungtinės Karalystės išstojimą iš Bendrijos, nors analitikai neprognozuoja, kad įstatymų leidėjai nubalsuotų prieš 50-ojo straipsnio inicijavimą.
Scenarijui, kad vyriausybė šią bylą pralaimės, buvo ruošiamasi iš anksto: ministrai paskubomis kurpia įstatymo projektą, kurį reikėtų prastumti per Bendruomenių ir Lordų Rūmus. Opozicinė Leiboristų partija žadėjo, kad šio teisės akto neblokuotų.
„Net jeigu Aukščiausiasis Teismas nuspręs, kad May negali apeiti parlamento Vestminsteryje, parlamentarai vargu ar balsuos prieš Britanijos žmonių valią ir užblokuos „Brexit“, – anksčiau sakė Europos reformų centro tyrėja Agata Gostynska-Jakubowska.
Vis dėlto leiboristų lyderis Jeremy Corbynas yra sakęs, kad pasinaudos galimybe pasiūlyti įstatymo pataisų, įskaitant reikalavimą išlaikyti prieigą prie Europos bendrosios rinkos.
Toks žingsnis kirstųsi su premjerės planu siekti „kieto „Brexit“, paskelbtu praeitą savaitę. Th.May sakė, kad Britanija pasitrauks iš bendrosios rinkos, kad galėtų kontroliuoti imigraciją iš ES šalių.
Aukščiausiojo Teismo nutartis nepakeis „Brexit“ tvarkaraščio, sako Dauningo gatvė
Didžioji Britanija tebėra nusiteikusi pradėti derybas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos iki kovo pabaigos, nors Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad vyriausybė pirmiausiai privalės gauti parlamento sutikimą, antradienį pareiškė Dauningo gatvė.
„Britanijos žmonės nubalsavo palikti ES, ir vyriausybė išpildys savo nutarimą – inicijuoti (ES sutarties) 50-ąjį straipsnį kaip planuota, iki kovo pabaigos. Šiandienos nutartis niekaip šito nekeičia“, – pareiškė vyriausybės atstovas.
JK neprivalo konsultuotis su Škotija, Velsu ir Šiaurės Airija dėl „Brexit“ pradžios, nusprendė Aukščiausiasis Teismas
Didžiosios Britanijos vyriausybė, prieš pradėdama derybas dėl „Brexit“, neturi jokio teisinio įsipareigojimo konsultuotis su Škotijos, Šiaurės Airijos ir Velso vyriausybėmis, antradienį nusprendė šalies Aukščiausiasis Teismas.
„JK ministrai teisiškai nėra verčiami tartis su decentralizuotomis teisėkūros institucijomis“, – sakė teismo pirmininkas Davidas Neubergeris. Ši sąlyga galėjo tapti viena iš potencialiai didžiausių kliūčių palikti Europos Sąjungą.
Vis dėlto Aukščiausiasis Teismas antradienį nusprendė, kad vyriausybė, prieš pradėdama „Brexit“ procesą, privalo gauti nacionalinio parlamento pritarimą.
Per pernai birželį vykusį referendumą Velsas balsavo už „Brexit“, bet dauguma Šiaurės Airijos ir Škotijos gyventojų išreiškė pageidavimą pasilikti Europos Sąjungoje.
Šiaurės Airiją dabar ištikusi atskira politinė krizė – provincijoje kovo 2-ąją vyks pirmalaikiai rinkimai, nes anksčiau šį mėnesį įsiplieskė nesutarimai tarp koalicijos partnerių ir žlugo Belfasto vyriausybė.
Kita vertus, griežtai proeuropietiška Škotijos nacionalinė partija turi 54 įstatymų leidėjus 650 vietų Atstovų Rūmuose ir kontroliuoja Edinburgo vyriausybę.
Rinkos analizių bendrovės „City Index Direct“ tyrimų direktorė Kathleen Brooks sakė, kad suteikti svaresnį žodį regionų vyriausybėms būtų „blogiausias baigtis“ Th.May vyriausybei Aukščiausiajame Teisme.
„Ši baigtis tikriausiai pavėlintų JK „Brexit“ planus ir paskatintų JK iširimą, ypač jeigu ji vestų prie naujo nepriklausomybės referendumo Škotijoje“, – teigė ekspertė.
