„Pasitaręs su kolegomis ir atsižvelgdamas į aplinkybes parlamente nusprendžiau, kad tas asmuo negaliu būti aš“, – B.Johnsonas sakė kalbėdamas Londono centre po to, kai jo sąjungininkas euroskeptikas Michaelas Gove'as sumažino buvusio mero galimybes, iškėlęs savo kandidatūrą į partijos ir vyriausybės vadovo postą.
Vidaus reikalų ministrė Theresa May, taip pat paskelbusi, kad kandidatuos, dabar yra aiški favoritė tapti vienijančia veikėja po referendumo kampanijos, atskleidusios gilius nesutarimus Konservatorių partijoje. „Mano vaidmuo bus teikti visą įmanomą palaikymą kitai Konservatorių administracijai“, – pareiškė B.Johnsonas, daugelio laikytas favoritu tapti D.Camerono įpėdiniu.
B.Johnsonas pridūrė, kad būsimi partijos lyderio rinkimai yra „galimybė suvienyti mūsų šaly ir mūsų visuomenę“.
„Gyvybiškai svarbu, kad sutelktume visus partijoje“, – pabrėžė jis. „Tai mūsų galimybė atkurti Britanijos – nepriklausomos, suverenios ir save valdančios valstybės – pozicijas“, – aiškino buvęs sostinės meras, taip pat ragindamas sukurti „balais pagrįstą imigracijos sistemą“, panašią į veikiančią Australijoje.
Praeitą ketvirtadienį 52 proc. referendume balsavusių britų nubalsavo už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos, o Britanija taps pirmąja tai padariusia šalimi per 60 metų gyvuojančio bloko istoriją.
„Brexit“ aktyvistas Gove'as sieks pakeisti Cameroną Britanijos premjero poste
Didžiosios Britanijos teisingumo ministras Michaelas Gove'as, iškilus kampanijos už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos („Brexit“) veikėjas, ketvirtadienį netikėtai paskelbė sieksiantis pakeisti premjero poste Davidą Cameroną, stulbinamai užsipuolęs referendumo kampanijos sąjungininką Borisą Johnsoną, kuris taip pat tikriausiai mėgins tapti šalies lyderiu.
„Nenoromis padariau išvadą, kad Borisas negali užtikrinti lyderystės arba suburti komandos priešakyje laukiančiai užduočiai (spręsti). Dėl to nusprendžiau iškelti savo kandidatūrą į lyderio postą“, – sakoma jo pranešime.
Šis pareiškimas tapo tarsi perkūnas iš giedro dangaus buvusiam Londono merui B.Johnsonui, kuris, kaip tikimasi, iškels savo kandidatūrą vėliau ketvirtadienį. „Aš pakartotinai sakiau, kad nenoriu būti ministru pirmininku. Tai visada buvo mano požiūris. Bet nuo praėjusio ketvirtadienio įvykiai ėmė mane smarkiai spausti“, – aiškino M.Gove'as.
Buvęs švietimo ministras pažymėjo, kad sensacingas ketvirtadienio balsavimas pasitraukti iš ES parodė, jog britai nori „atkurti demokratinę imigracijos kontrolę ir leisti savo pinigus nacionaliniams prioritetams, tokiems kaip sveikata, švietimas ir mokslas, užuot atidavus juos Briuseliui“. „Jie atmetė įprastą politiką ir įprastą vyriausybę. Jie nori naujos prieigos dėl to kaip valdyti šią šalį“, - pridūrė jis.
M.Gove'as buvo minimas kaip potencialus iždo kancleris tikėtinoje B.Johnsono vyriausybėje, bet dabar klostosi palankesnė padėtis vidaus reikalų sekretorei Theresai May, kuri ketvirtadienį irgi paskelbė sieksianti pakeisti atsistatydinti nusprendusį D.Cameroną.
M.Gove'as – vienas iš kelių kandidatų, kurie, kaip prognozuojama, varžysis dėl partijos lyderio posto. Konservatorių įstatymų leidėjai iš šio rato išrinks du kandidatus, iš kurių vienas bus išrinktas partijos pirmininku per visuotinį narių, kurių yra apie 150 tūkst., balsavimą.
Tikėtina, kad rinkimų rezultatai bus paskelbti rugsėjo 9 dieną.
Šiuo metu Konservatorių partijos nariai labiau linkę palaikyti Th.May (37 proc.) negu B.Johnsoną (27 proc.), rodo ketvirtadienį viešosios nuomonės tyrimo agentūros „YouGov“ paskelbti apklausos rezultatai. Teisingumo ministras palaikė glaudžius ryšius su D.Cameronu, bet jo sprendimas nepaisyti vyriausybės vadovo pozicijos ir agituoti už „Brexit“ premjerui buvo skaudus smūgis.
48 metų buvęs žurnalistas tapo rimtesniu ir racionalesniu pasitraukimo iš ES šalininkų kampanijos veidu. Tačiau jo reputacija pablogėjo, kai M.Gove'as, kalbėdamas apie ekonomikos ekspertus, perspėjančius dėl „Brexit“ padarinių, prilygino juos naciams, kurie kritikavo fiziką Albertą Einsteiną 4-ame dešimtmetyje.
Teisingumo sekretorius vėliau atsiprašė dėl to pareiškimo.
Britanijos politikai stoja į kovą dėl teisės vadovauti šaliai po „Brexit“ referendumo
Didžiosios Britanijos dvi pagrindines partijas ketvirtadienį toliau krečia kova dėl lyderių postų, nesutariant, kas turi vadovauti šaliai neramiais laikais, kai rinkėjai balsuodami referendume nusprendė, jog Jungtinė Karalystė turi pasitraukti iš Europos Sąjungos.
Vidaus reikalų sekretorė Theresa May, kuri palaikė tolesnę narystę ES, bet buvo ne itin žinoma, paskelbė sieksianti pakeisti ministrą pirmininką Davidą Cameroną, kuris po referendumo paskelbė ketinantis atsistatydinti. „Po praeitą savaitę įvykusio referendumo mūsų šaliai reikia stiprios, išbandytos vadovybės, kuri mus vestų per šį ekonominio ir politinio netikrumo laikotarpį, taip pat derėtųsi dėl geriausių įmanomų sąlygų, mums paliekant Europos Sąjungą“, – Th.May rašo dienraščio „The Times“ paskelbtame straipsnyje.
69 metų politikės pagrindinis varžovas dėl Konservatorių lyderio posto – buvęs Londono meras ir pasitraukimo iš kampanijos vėliavnešys Borisas Johnsonas, kuris savo ketinimą perimti D.Camerono postą tikriausiai paskelbs ketvirtadienį. Pretendentai turi savo ketinimus paskelbti iki 11 val. Grinvičo (14 val. Lietuvos) laiku. Tikėtina, kad į partijos vadovo postą taip pat kandidatuos darbo ir pensijų ministras Stephenas Crabbas bei dešiniųjų pažiūrų buvęs gynybos ministras Liamas Foxas.
D.Cameronas pareiškė, kad palieka savo įpėdiniui uždavinį iš naujo derėtis dėl ryšių su ES po to, kai rinkėju apsisprendimas palikti Bendriją sukėlė sumaištį rinkose, nusmukdė svaro kursą ir paskatino ekonomistus pabloginti šalies ūkio augimo prognozes. Naujasis Konservatorių lyderis turėtų pradėti darbą iki rugsėjo pradžios. Jam teks spręsti, kad reikia paskelbti pirmalaikius rinkimus, siekiant visuomenės mandato.
Tačiau ES taip pat yra spaudžia Britaniją neatidėliojant oficialiai paskelbti apie savo ketinimus pasitraukti iš bloko pagal ES sutarties 50-ąjį straipsnį.
Europos lyderiai, norintys, kad Jungtinės Karalystės pavyzdys nepaskatintų kitų prieš ES nukreiptų judėjimų žemyne, perspėjo, kad Britanija negalės pasirinkti vien pačių palankiausių „skyrybų“ sąlygų.
„Kur jūs buvot?“
Britanijos pagrindinėje opozicinėje Leiboristų partijoje po referendumo taip pat kilo sąmyšis, kai įstatymų leidėjai užsimojo nušalinti kairiųjų pažiūrų lyderį Jeremy Corbyną, nors šis maištas atrodo vangokas.
Aukštas pareigas užimanti leiboristų įstatymų leidėja Angela Eagle, kaip prognozuojama, paskelbs sieksianti pakeisti J.Corbyną partijos pirmininko poste, kai lyderis atsisakė atsistatydinti, nors pralaimėjo parlamentinės frakcijos balsavimą dėl pasitikėjimo.
67 metų J.Corbynas buvo kritikuojamas dėl esą nepakankamų pastangų įtikinti Britaniją likti ES nare, o kai kurie jo buvęs sąjungininkai netgi užsiminė, kad leiboristų lyderis prijaučia euroskeptikų stovyklą.
Per trečiadienį vykusį mitingą prie vieno universiteto Londone, vienas dalyvis sušuko: „Na, o kaip Europa, Jeremy? Kur jūs buvot, kai mums jūsų reikėjo?!“ – bet galiausiai jo žodžius nustelbė švilpimas. „Išgyvename labai įdomų politinį laikotarpį mūsų šalyje. Jaučiuosi labai pagerbtas, kad buvau išrinktas vadovauti Leiboristų partijai praeitais metais“, – J.Corbynas sakė džiūgaujantiems jauniesiems aktyvistams, sudarantiems jo šalininkų branduolį.
„Šis mandatas buvo suteiktas šimtų tūkstančių paprastų žmonių... Labai didžiuojuosi, atlikdamas šį darbą“, – pridūrė jis.
Nors leiboristai įstatymų leidėjai pareiškė nepasitikėjimą savo lyderiu 172 balsais prieš 40, J.Corbynas tvirtina, kad juo tebepasitiki eiliniai partijos nariai ir kad jis kovos su bet kokiu iššūkiu jo vadovavimui, kurį laiko labiau dešiniosios pakraipos elementų partijoje sąmokslu. Buvusi pensijų ministrė A.Eagle pasitraukė iš J.Corbyno atstovės verslo politikai pareigų kartu su virtine kitų leiboristų šešėlinio kabineto narių.
Neramumai abiejose partijose ketvirtadienį pateko į žiniasklaidos pirmuosius puslapius. „Dabar vyksta pilietinis karas“, – pareiškė laikraštis „Daily Mirror“, istoriškai palaikantis leiboristus, savo pirmame puslapyje išspausdinęs J.Corbyno nuotrauką. „Borisas: noriu būti jūsų premjeras“, – rašo euroskeptiškasis „Daily Express“, o „The Times“ skelbė: „May: aš iš naujo suvienysiu Britaniją.“
Th.May yra žinoma dėl savo griežtos pozicijos imigracijos klausimais, kurie buvo itin svarbi tema per „Brexit“ kampaniją, nes atsiskyrimas nuo ES laikomas galimybe sumažinti į Britaniją atvykstančių migrantų srautą.
Vis dėlto išpildyti tą pažadą gali būti sunku.
Kad galėtų toliau naudotis didžiule ES vieningąja rinka, turinčia 500 mln. gyventojų, šalis „privalo sutikti su visomis keturiomis laisvėmis, įskaitant (Bendrijos piliečių) judėjimo laisvę“, trečiadienį per spaudos konferenciją sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
