Aukščiausiasis rinkimų tribunolas (TSE) išnagrinėjo pareiškimą, kad M.Temero išrinkimas 2014 metais turėtų būti anuliuotas dėl jo ryšių su korupciniais mokėjimais, bet keturiais balsais prieš tris nutarė, kad į keblią padėtį patekęs centro dešiniųjų pažiūrų prezidentas turi būti išteisintas.
Ši nutartis recesijos krečiamai Brazilijai leido išvengti antros prezidentinės krizės per pastaruosius 14 mėnesių. Ankstesnė valstybės vadovė – kairiųjų pažiūrų Dilma Rousseff (Dilma Rusef) – pernai buvo atstatydinta ir pakeista tuomečiu viceprezidentu M.Temeru.
TSE nagrinėtos bylos vyriausiasis teisėjas Hermanas Benjaminas (Ermanas Benžaminas) ragino atstatydinti M.Temerą ir aiškino, kaip sistemingos nedeklaruotos aukos ir kyšiai, mokėti didžiųjų Brazilijos verslo įmonių, katastrofiškai sukompromitavo D.Rousseff ir M.Temero išrinkimą 2014 metais vadovauti didžiausiai Lotynų Amerikos šaliai.
„To pakanka, kad mandatas taptų negaliojantis“, – sakė jis.
Tačiau per ilgai užsitęsusį posėdį septyniems teisėjams išdėsčius savo argumentus ir paskelbus savo pasirinkimą svarstyklių lėkštė pakrypo M.Temero naudai. Lemiamą balsą atidavė TSE pirmininkas Gilmaras Mendesas (Žilmaras Mendesas), paraginęs išlaikyti ramybę ir stabilumą šaliai sudėtingu laikotarpiu.
„Respublikos prezidentai kas valandą nekeičiami, – pabrėžė jis. – Esama rimtų įrodytų faktų, bet jų nepakanka mandatui panaikinti.“
Akivaizdžiai pajutęs turįs tvirtesnį pagrindą M.Temeras paleido dramatišką šūvį atskiroje byloje dėl įtariamo trukdymo vykdyti teisingumą: jis nesutiko su prokurorų reikalavimu iki penktadienio pateikti rašytinius parodymus. Valstybės vadovas pareikalavo, kad byla būtų nutraukta.
M.Temero teisinės problemos, kaip ir antikorupciniai tyrimai, pradėti prieš trečdalį jo kabineto narių ir daugelį prezidento sąjungininkų Kongrese, temdo atmosferą Brazilijoje, mėginančioje išbristi iš giliausios recesijos per šalies istoriją.
Jeigu TSE būtų pašalinęs M.Temerą iš posto, Kongresas būtų turėjęs išrinkti naują laikinąjį prezidentą. Jis būtų turėjęs eiti šias pareigas iki M.Temero kadencijos pabaigos 2018 metais.
„Komedija“
Vienas šaltinis prezidentūroje sakė naujienų agentūrai AFP, kad M.Temeras buvo „stoiškas, ramus, pasitikinti savimi“.
Tačiau po TSE dramos dėmesys dabar nukryps į M.Temero kovą kitoje byloje dėl trukdymo teisingumui ir korupcijos.
Generalinis prokuroras Rodrigo Janotas (Rodrigu Žanotas) tvirtina, kad M.Temeras sutiko, kad buvusiam parlamento žemųjų rūmų pirmininkui Eduardo Cunhai (Eduardu Kunjai), pasiųstam į kalėjimą už korupciją, būtų sumokėta, siekiant užsitikrinti, kad jis tylėtų.
R.Janotas paliepė M.Temerui iki penktadienio vakaro atsakyti raštu į 82 klausimus, susijusius su šia byla. Tačiau prezidento advokatai šį „arogantišką“ tyrimą vadino „komedija“ ir „inkvizicijos“ procesu.
M.Temeras teigia, kad pagrindinis įkaltis R.Janoto tyrime – slapta padarytas garso įrašas, kuriame prezidentas girdimas kalbantis su vienu mėsos perdirbimo pramonės magnatu – yra suklastotas.
Vis dėlto analitikai sako, kad R.Janotas greitai gali padidinti spaudimą ir pareikalauti, kad būtų iškelti oficialūs kaltinimai. Konstitucijoje numatoma, jog Kongreso žemieji rūmai turi pritarti kaltinimams dviejų trečdalių daugumą, kad prezidentui iškeltą bylą bylą imtųsi nagrinėti Aukščiausiasis Teismas.
Šis tvirtinimo procesas Kongrese gali ilgai užsitęsti, o M.Temeras kasdien deda pastangas, kad užsitikrintų pakankamą įstatymų leidėjų palaikymą ir kad jokie kaltinimai nebūtų patvirtinti.
Jeigu jis vis dėlto būtų atstatydintas, parlamento žemųjų rūmų pirmininkas perimtų vadovavimą iki 30 dienų laikotarpiui, per kurį įstatymų leidėjai turėtų išrinkti laikinąjį prezidentą. Jis dirbtų iki 2018 metų.
Manoma, kad svarbi priežastis, kodėl sąjungininkai nenusigręžė nuo M.Temero – jog neturima visiems priimtino kandidato, kuris galėtų pakeisti susikompromitavusį lyderį.
Pagrindinė M.Temero partijos PMDB partnerė centro dešiniojoje koalicijoje – socialdemokratų PSDB – reiškė susirūpinimą ir ateinančią savaitę surengs pasitarimą dėl savo pozicijos.
