Šis muziejus buvo įkurtas 1818 metais Brazilijos karaliaus Jono VI ir yra laikomas šalies kultūros brangakmeniu. Jis virto autoritetinga mokslų ir tyrimų institucija, kurioje saugoma daugiau kaip 20 mln. eksponatų, tarp jų – vienos svarbiausių Brazilijos nacionalinių vertybių. Jo kolekcijose buvo senovės Egipto, antikinės Graikijos ir Romos meno kūrinių bei kai kurių seniausių Brazilijoje rastų fosilijų.
Gaisras Rio de Žaneiro šiaurėje esančiuose buvusiuose karališkosios šeimos rūmuose kilo sekmadienį apie 19 val. val. 30 min. vietos (pirmadienį 1 val. 30 min. Lietuvos) laiku, kai muziejus nedirbo.
Muziejaus pranešime sakoma, kad informacijos apie nukentėjusius žmones neturima. Gaisro priežastys tebėra neaiškios.
Per penkias valandas ugniagesiams pavyko numalšinti didžiąją dalį dalį gaisro, apėmusio šimtus patalpų, bet dar ne visiškai užgesino liepsnas, sakė vienas įvykio vietoje esantis naujienų agentūros AFP fotografas.
Ugniagesių departamento atstovas Roberto Robadey (Robertu Robadis) sakė, kad operacijoje dalyvauja 80 ugniagesių
„Tai tragiška diena Brazilijai, – sakoma prezidento Michelio Temero pranešime. – Prarasta 200 metų darbo, tyrimų ir žinių.“
„Tai kultūros tragedija“, – televizijai „Globo“ sakė Nacionalinio istorijos muziejaus direktorius.
Su Rio de Žaneiro federaliniu universitetu susijusiame muziejuje veikė ekspozicijos, supažindinančios su antropologijos, archeologijos ir paleontologijos tyrimais. Tarp muziejaus eksponatų buvo seniausi Brazilijoje aptikti žmogaus palaikai – maždaug prieš 11,5 tūkst. metų gyvenusios moters, pramintos Luzia, griaučiai.
Daugelis muziejaus kolekcijų yra gautos iš Brazilijos karališkosios šeimos narių.
Pasak R. Robadey, į muziejų atvykus ugniagesiams paaiškėjo, kad arčiausiai pastato esantys du priešgaisriniai hidrantai neveikia, todėl mašinos turėjo važiuoti pasisemti vandens iš netoliese esančio ežero.
Vis dėlto jis pridūrė, kad kai kuriuos eksponatus pavyko išgelbėti.
„Sugebėjome iš vidaus išnešti daug daiktų, padedant muziejaus darbuotojams“, – R. Robadey sakė „Globo“.
Muziejaus direktoriaus pavaduotojas Luizas Fernando Diasas Duarte sakė dėl šios nelaimės jaučiąs „gilų nusivylimą ir didžiulį pyktį“. Jis sakė „Globo“, kad jo įstaiga, įkurta buvusiuose karališkosios šeimos rūmuose, nuolat kentėjo nuo lėšų stygiaus.
„Dabar visi nori padėti. Mes niekada negaudavom tinkamos paramos“, – skundėsi jis.
Brazilijai sunkiai sekasi išbristi iš didžiausios per kelis dešimtmečius recesijos. Rio de Žaneiro valstija pastaraisiais metais nuo jos ypač smarkiai smarkiai nukentėjo dėl nusmukusių naftos kainų, netinkamo valdymo ir didžiulės korupcijos.
Siaučiant gaisrui muziejuje, įtūžę mokslininkai, profesoriai ir universiteto studentai reiškė sielvartą ir pasipiktinimą, o kai kurie ragino pirmadienį surengti demonstracijų prie nuniokoto pastato.
Kairiosios Darbininkų partijos senatorius Lindberghas Farisas irgi reiškė apgailestavimą, kad institucijai nebuvo skiriama pakankamai lėšų ir aiškino, kad tokią padėtį lėmė vyriausybės vykdoma griežto taupymo politika.
Gaisras Nacionaliniame muziejuje kilo prasidėjus spalį vyksiančių prezidento rinkimų kampanijai.
„Deja, žinant Rio de Žaneiro universiteto ir kitų valstybinių universitetų finansinius sunkumus, patirtus per pastaruosius trejus metus, tokios tragedijos buvo galima tikėtis“, – savo „Twiter“ žinutėje parašė Marina Silva, viena iš pagrindinių kandidatų į valstybės vadovo postą.
Rio de Žaneiro meras Marcelo Crivella paragino šalį atstatyti muziejų.
„Mūsų nacionalinė pareiga – prikelti jį iš pelenų, atkurti kiekvieną amžiną paveikslų ir nuotraukų detalę. Net jeigu (eksponatai) nebebus originalai, jie toliau primins apie karališkąją šeimą, suteikusią mums nepriklausomybę, (Portugalijos) imperiją ir pirmąją konstituciją bei nacionalinę vienybę“, – sakė jis.