„Demokratija nevykdoma slaptais balsavimais – taigi, mums reikalingas atviras balsavimas“, – Michaelis Mohallemas, vienas iš protesto, kuriame dalyvavo kelios dešimtys aktyvistų, organizatorių.
Protestuotojų plakatai skelbė: „Mums nėra ko slėpti“ ir „Esu čia ir rodau save.“
Brazilijoje neviešinama, kaip kuris nors įstatymų leidėjas balsavo už vieną ar kitą teisės aktą.
Šis apsinuoginusių aktyvistų protestas buvo surengtas tuo metu, kai Senato konstitucijos ir teisingumo komisija ruošiasi svarstyti teisės aktą, kuriuo būtų panaikinta galimybė rengti slaptą balsavimą, ypač sprendžiant dėl įstatymų leidėjų pašalinimo iš posto.
Tą įstatymą jau priėmė Deputatų rūmai.
Praeitą mėnesį Deputatų rūmai per slaptą balsavimą nesugebėjo surinkti pakankamai balsų, kad atimtų mandatą iš Natano Donadono, kuris birželį pradėjo atlikti 13 metų laisvės atėmimo bausmę už korupciją.
Tai reiškia, kad N.Donadonas tapo pirmuoju pareigas einančiu Kongreso nariu, įkalintu Brazilijoje nuo karinės diktatūros pabaigos praeito amžiaus 9-ojo dešimtmečio viduryje. Dėl tokios padėties šis deputatas gali toliau užsiimti įstatymų leidyba savo kalėjimo kameroje.
„Manau, kad visuomenė turi teisę žinoti, kaip balsuojame mes – senatoriai ir liaudies atstovai“, – sakė prie protestuotojų prisidėjęs senatorius Eduardo Suplicy.
„Aš pasisakau už atvirą balsavimą“, – jis sakė naujienų portalui G1.
Praeitą birželį Kongresas tapo vienu iš pasipiktinimo taikinių daugiau nei milijonui brazilų, išėjusių į gatves visoje šalyje, reikalaujant išrauti išsikerojusią korupciją.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
