Pastaruoju metu Europoje nuolat linksniuojami čigonai. Tiesą sakant, šios tautos problemos aktualios seniai. Ne visi žino, kad Antrojo pasaulinio karo metais hitlerininkai čigonus grūdo į koncentracijos stovyklas ir žudė taip pat, kaip žydus – vien už tautybę.
Kam čigonui atestatas?
Taigi po karo žydai, kaip žinoma, sugebėjo įkurti savo valstybę Izraelį. Čigonų daugiausia išliko komunistinėje Rytų Europoje, o čia jiems tebuvo pasiūlyta „broliškoje internacionalinėje tautų šeimoje“ vystyti socializmą. Na, čigonai ir vystė kaip mokėjo. Tiesa, ne tiek socializmą, kiek spekuliaciją – ši duodavo gražų pelną, nors tuo metu milicija už tokį verslą gaudė ir sodino.
Vyresnės kartos skaitytojai pamena, kaip čigonai turguose bei gatvėse iš po skverno prekiaudavo vakarietiškais niekučiais, madingais drabužiais ar bliuzelėmis, kurios būdavo rūsiuose mezgamos iš fabrikuose vogtų sintetinių verpalų. L. Brežnevo laikais tie čigonai, kurie buvo spekuliacijos tinklo organizatoriai, kiekviename Lietuvos didmiestyje prisistatė įspūdingų nuosavų namų, prisipirko aukso ir automobilių.
Čigonai visada gyveno pagal savo sampratas ir tuo didžiavosi. Įstatymą dėl privalomo vidurinio mokslo jie niekino, tad dauguma čigoniukų tiek Sovetų Sąjungoje, tiek Rytų Europos šalyse mokyklas lankydavo vos pirmus kelerius metus, kol pramokdavo raštyti ir skaičiuoti.
Dar socializmo laikais sugalvota, kad čigonus reiktų integruoti į visuomenę. 1978 metais tuometinės socialistinės Čekoslovakijos vyriausybė Chanovo mieste (pusšimtis kilometrų nuo sostinės Prahos) pastatė 12 blokinių daugiabučių. Čigonų šeimoms iš aplinkinių rajono lūšnų buvo atiduota 380 visiškai įrengtų erdvių butų, šalia pastatyta mokykla, parduotuvė, kiti gyvenvietei būtini atributai.
Čigonai dovanos neįvertino
Po 6 metų, 1985-aisiais, į čigonų gyvenvietę atvyko komisija ir... pastėro. Aplink namus – sąvartynai, o butuose dingę ne tik baldai. Daug kur išplėšta ir parduota santechnika, net durys bei langai. Tos planuotos integracijos – nė ženklo.
Chanovo čigonų getą, kuriame tarpsta prekyba narkotikais, čekai apeina ratu, patys čigonai irgi privengia nepažįstamų kitataučių. Gyvenvietės mokykla – tuščia, joje vos keli pradinukai.
Toliau – dar gražiau. 2000-aisiais visuose Chanovo geto namuose už skolas buvo užsuktas karštas vanduo. Daugelyje butų atjungta ir elektra, tik čigonai masiškai laidus prisikabina nelegaliai.
Dabar per 90 procentų Chanove gyvenančių čigonų – bedarbiai. Darbo birža jiems neturi ką pasiūlyti, nes beveik visi jie vos lankę pradinę mokyklą, kai kurie net neišmokę rašto.
Reikia prieglobsčio, o ne darbo!
Kapitalizmas Rytų Europos čigonams tapo tikra nelaime – dingo galimybė spekuliuoti ir iš to gyventi.
Pamatęs čigonę viename Šiaulių prekybos centre dirbančią valytoja, šios publikacijos autorius nutarė pasiklausti sovietmečiu buvusios gana gausios Šiaulių čigonų bendruomenės, kiek iš jų įsidarbinę. Nepavyko. Prabangieji namai parduoti, ištuštėję net lūšnynai netoli Zoknių oro uosto. Kalbinti vietiniai paaiškino, jog gyventi likusios vos kelios čigonų šeimos, kitos – emigravusios, daugiausia į Angliją. Pasak šių žmonių, čigonai emigravo ieškodami ne darbo...
Čigonai emigruoja ne tik iš Lietuvos. Dar prieš priimant Lietuvą, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją į Europos Sąjungą, šių šalių čigonai būriais traukė į Vakarų Europos šalis, melavo esą persekiojami ir prašėsi politinio prieglobsčio. 2004-aisiais suomiai buvo apimti nevilties – kasdien būriai čigonų iš Slovakijos atskrisdavo prašytis prieglobsčio. Jie Helsinkį paliko ramybėje tik tada, kai atmetę prašymus Suomijos pareigūnai ėmė čigonus grūsti atgal į tėvynę.
Neįkando net valdininkai
Didžioji dalis Lietuvos čigonų irgi jau emigravę, mūsų šalyje čigonų neiškrapštysi vien iš Vilniuje esančio Kirtimų taboro, nes čia klesti pelningas narkotikų biznis, apie 1300 sostinės narkomanų aprūpinantis pigiu ir nešvariu aguonų opijaus ekstraktu – „širka“.
Nors biznis pelningas, Kirtimų taboro narkotikų baronai savo auksą bei plazminius televizorius slepia tyčia neremontuojamose lūšnose ir kasdien baugščiai dairosi. Jiems yra ko bijoti.
2004-ųjų gruodį tuometinio Vilnius mero A. Zuoko nurodymu taboro teritorijoje nugriauti 5 gyvenamieji namai ir sandėliukas. Nedelsdami 19 čigonų savivaldybę padavė į teismą, pareikalavo 5,5 milijono litų kompensacijos. Ir laimėjo, nes griaunant nelegalius statinius buvo paskubėta, dar nebuvo gautas teismo sprendimas. Tiesa, milijonų čigonai taip ir neprisiteisė, nes statiniai buvo neteisėti, bet vis tiek gaus 55 600 litų neturtinės žalos atlyginimą.
Bijo tik įsiutusios minios
Žymiai labiau už valdininkus ir net policiją čigonai bijo minios keršto, nes jau ir Vilniuje būta siūlymų surengti narkotikų prekeivoms pogromus. Tik visa laimė, kad mes, lietuviai, esame stebėtinai bailūs ir neorganizuoti.
Štai narkotikais prekiaujantiems čigonams Rusijoje žymiai pavojingiau nei Vilniuje. Nuo minios nukentėjusių čigonų, taboruose surengtų pogromų jau būta Sankt Peterburge, Pskove, Kurgane, Belgorode, Jekaterinburge. Nižnij Novgorodo srityje čigonų namai padegti net tris kartus. Novosibirsko srities Iškitimo mieste supleškėjo 16 čigonų būstų, gaisre žuvo 8 metų čigonaitė.
Pastaraisiais metais pasipiktinimas čigonais plinta po visą Europą – ir ne be pačių čigonų kaltės.
Bandė pavogti kūdikį
2008-ųjų gegužę 26 metų italė Flora Martineli iš gyvenvietės prie Neapolio miegamajame tvarkė skalbinius. Tik štai į butą pro praviras duris įsėlino šešiolikmetė čigonė, pačiupo virtuvėje trumpam paliktą Floros pusės metų dukrelę Kamilę ir spruko! Laimei, motina išgirdo jos žingsnius ir spėjo sukelti triukšmą. Vagilę pagavo kaimynai. Jeigu ne pasirodžiusi policija, čigonaitę jie būtų nulinčiavę. Policininkai paaiškino, kad ta pati mergina prieš 2 savaites jau buvo sulaikyta vagiliaujanti parduotuvėje, bet, kaip priimta demokratinėse šalyse, po apklausos paleista.
Pasipiktinusi valdžios nuolaidžiavimu nusikaltėliams, įsiutusių neapoliečių minia nužingsniavo į čigonų taborą ir surengė tikrą pogromą – lūšnas apmėtė akmenimis ir padegė.
Net ir po to žmonių siutas neatlyžo – po kelių dienų nukentėjo taboras ir Romos pakraštyje. Čia italai, atvažiavę trimis automobiliais, čigonų lūšnas padegė apmėtę Molotovo kokteiliais. Aplankęs išsigandusius čigonus Romos meras Džanis Alemanas pareiškė, kad nusikaltėliai bus ieškomi, tik pridūrė, jog be leidimo statomas taboro lūšnas derėtų nugriauti.
Tyčia suluošino vaikus
Pernai Italijos policija atgal į Rumuniją išsiuntė kelis šimtus nusikaltimus padariusių čigonų.
Šiemet sujudo Prancūzijos žandarai. Reaguojant į prancūzų skundus, kad šalia apsistoję atvykėliai čigonai triukšmauja, šiukšlina, vagiliauja, keli šimtai čigonų buvo išskraidinti namo į Rumuniją bei Bulgariją. Tiesa, skrido tik savanoriai, už tai gavę po 300 eurų pašalpą. Šie čigonai net neslepia, jog už tuos pinigus prisipirko smulkių prekių ir dar didesniu būriu sugrįš į Prancūziją – prekiaus gatvėse.
Dabar eilėje laukia 12 000 Vokietijoje nelegalius šiukšlinus taborus įkūrusių čigonų.
Nežinia, kokios bus skandalo Didžiojoje Britanijoje pasekmės. Čia policija sulaikė Rumunijos čigonų gaują, į šalį atvežusią net apie 200 vaikų. Visi jie pagrobti iš skurstančių Rumunijos šeimų, o Anglijoje buvo smurtu priversti elgetauti, vagiliauti parduotuvėse ar plauti automobilių langus. Nusikaltėliai grasino sužaloti visus vaikus, kurie tik mėgins skųstis ar bėgti. Beje, keli jau buvo sužaloti, nes praeiviai luošam vaikui dosniau aukoja.
Recepto niekas nežino
Čigonus nuo jų gyvenimo būdo bandyta atgrasinti ištisus šimtmečius. Čigonai buvo tremiami, kariami, atiduodami į galeras, siunčiami į užjūrio kolonijas, sterilizuojami. 1885 metais amerikiečių Migracijos tarnyba nustojo įsileisti čigonus į JAV, hitlerininkai prieš čigonus vykdė genocidą.
Vis dėlto čigonai išliko, o Europos Sąjungoje dabar jų yra apie 12 milijonų. Kol kas ES vyriausybės čigonus auklėja neveiksmingomis integracijos programomis, pasibaigus kantrybei – stumdo, iškrausto. Tačiau paslapties, kaip priversti valkataujančius čigonus tapti piliečiais, siekti mokslo ir darbo – nežino niekas...
Sigitas STASAITIS
