Viso pavyko nustatyti 1083 žuvusiųjų Ukrainoje tapatybes (iš 1351 oficialiai Rusijos gynybos ministerijos nurodytų žuvusiųjų, Ukraina skelbia, kad karo metu žuvo apie 30 tūkst. rusų). Atlikus šių skaičių analizę, paaiškėjo, kad iš daugiamilijoninio Maskvos miesto, kuriame gyvena apie 10 proc. visų šalies gyventojų, nėra nė vieno žuvusiojo. Daugiausiai žuvusių rusų karių aptikta Dagestane – 93, Buriatijoje – 52, Šiaurės Osetijoje – 39, Ingušijoje – 13 (vietos leidinio „Fortanga“ duomenimis – žuvusiųjų yra 18).
„Fortanga“ pažymima, kad labiausiai pagal mirtingumą kare Ukrainoje išsiskiria du rodikliai: etninė priklausomybė ir regiono skurdumas. Po buriatų pagal žuvusiųjų skaičių atsidūrė vieni skurdžiausių Rusijos regionų – Volgogrado ir Orenburgo sritys. 5 iš 10 daugiausiai žuvusiųjų oficialiais duomenimis turinčių regionų – etninės respublikos.
Duomenis apie žuvusius rusų karius Ukrainoje surinkęs ir apibendrinęs JAV politologas Adamas Charlesas Lentonas pažymėjo, kad regionų reakcija į šį karą gali tapti svarbesniu faktoriumi už tariamai bręstantį „Maskvos elito suokalbį prieš Putiną“. „Kartu su vis labiau matomu „Kremliaus diskursyviniu posūkiu į imperinę retoriką ir rusų etninį nacionalizmą, tai kelia grėsmę sugriauti ir taip trapų status quo“, – cituojamas jis.
Tyrėjas perspėja, kad šie duomenis turėtų būti vertinami atsargiai, nes Ukraina skelbia apie 20 kartų didesnius Rusijos nuostolius. Dabartiniai, iš viešų šaltinių prieinami duomenys, rodo, kad kariauja Ukrainoje faktiškai Rusijos regionai, būtent jų gyventojai tapo „patrankų mėsa“ pirmojo karo mėnesio metu.
„Tačiau jeigu tokio pobūdžio išvados ir neatspindi tikrųjų Rusijos netekčių, jos kalba apie tai ką, kas ne mažiau svarbu: oficialūs asmenys kur kas labiau noriai paviešina duomenis apie etninių mažumų netektis, negu etninių rusų“, – įsitikinęs ekspertas.
Tokį elgesį galima aiškinti tuo, kad nedidelės gyvenvietės sukeltų mažesnę grėsmę autokratijos stabilumui nepasitenkinimo atveju. Tačiau gali būti ir praktinė priežastis – mažoje gyvenvietėje, ypač regionuose, kur labai tvirti šeimyniniai ir socialiniai ryšiai, netektis sunkiau nuslėpti negu didmiesčiuose.
Kai kuriuose regionuose, tokiuose kaip Čečėnija (vos 2 oficialiai žuvę) ar Tatarstanas ir Baškirija, gali būti bandoma nuslėpti žuvusiųjų skaičių. Ekspertas pažymi, kad etninių Rusijos Federacijos respublikų elitas jau atsidūrė kryžminėje ugnyje – iš vienos pusės jiems reikia demonstruoti centrinės valdžios palaikymą, tačiau iš kitos jiems jau tenka atlaikyti konkuruojančių politinių jėgų puolimą, kurios remiasi gyventojų nepasitenkinimu.
Skurdas Rusijos kariuomenėje – kas trečias karininkas yra prasiskolinęs, skelbiama tyrime
Tiriamosios žurnalistikos Rusijoje portalas „Projekt“ paskelbė tyrimą, kuriame tvirtinama, kad kas trečias kare Ukrainoje dalyvaujantis karininkas turi finansinių problemų. Tai, anot žurnalistų, gali paaiškinti siaubingą Rusijos karių marodieriavimą Ukrainoje.
Iš 166 karininkų, kurie buvo nustatyti kariaujantys ar kariavę Ukrainoje net 54 turi finansinių problemų, parodė tyrimas. „Projekt“ skelbiama, kad tokie karininkai tyri įsiskolinimų už buitines paslaugas (dujas ir elektrą), alimentų mokėjimą ar neišgali laiku grąžinti kreditų bankams ar finansines paslaugas teikiančioms įmonėms.
„Mes aptikome įvairių mokesčių mokėjimų įsiskolinimus pas visų lygių karininkus: nemoka ir kariuomenių vadai, ir valdininkai iš Gynybos ministerijos ar Generalinio štabo, ir pulkų vadai.
Viename iš bankų netgi yra vidinis dokumentas, skirtas Rusijos generalinio štabo valdybos vadui Igoriui Kostiukovui: „Sąskaitų neatidarinėti, oficialaus atsakymo nepateikti, skubiai kreiptis į valdybą“.
Net kas penktas iš 166 tiriamųjų karininkų buvo baustas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, kas šeštas neapmokėjo baudų laiku. Yra ir tokių karininkų, kurie neteko vairuotojo teisių dėl vairavimo neblaiviam arba sukėlus kelių eismo avariją.
Taip pat buvo nustatyta, kad „kariaujantys“ karininkai ir generolai Rusijoje gauna gerokai mažesnius atlyginimus už savo kolegas, kurie dirba užnugaryje.
