Specialiai suformuota darbo grupė neįžvelgia „jokio patikimo teisinio pagrindo, kuris leistų įšaldytą ar imobilizuotą turtą konfiskuoti vien dėl to, kad tam turtui taikomos ES ribojamosios priemonės“, dokumentą cituoja agentūra.
Jame įvardintos rimtos teisinės kliūtys vienam iš dviejų svarstomų variantų – laikinai panaudoti Rusijos centrinio banko likvidžius aktyvus, tai yra juos investuoti, o gautą naudą nukreipti į Ukrainą. Didžioji šių aktyvų dalis laikomos atsiskaitymų milžinėje „Euroclear“, kur iki šių metų pirmojo ketvirčio jie sužėrė beveik 750 mln. eurų.
Vietoj to darbo grupė pirmenybę teikia antrajam variantui, kuris numato, kad Rusijos kapitalo įmonės, gaunančios didelį pelną iš investavimo, privalėtų „solidžias sumas“ palikti ES. Dokumente pažymima, kad toks modelis galėtų sumažinti Bendrijos teisinę riziką, „neturėtų poveikio finansiniam stabilumui, išsaugotų susijusių kompanijų verslo modelius bei būtų teisingas apmokestinimo požiūriu“.
Manoma, kad Briuselis prašys patarimo ES vadovų, kai jie susitiks kitą savaitę.
EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį, kalbėdama Ukrainos atkūrimo tarptautinėje konferencijoje Londone, pareiškė, kad siūlymai dėl įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimo bus pateikti iki liepos viduryje prasidėsiančios vasaros laikotarpio pertraukos.
