Beprotiškas bitkoinų augimas neatrodo panašus į stojantį. Virtualios valiutos, kurios vien pavaidinimas iššaukia tikrą karštinę žiniasklaidoje ir biržoje, kursas viršijo istoriją 8 tūkst. dolerių ribą, nors dar birželį bitkoino vertė siekė 3 tūkst. Jeigu prisimintume, kad 2010 metais už vieną bitkoiną mokėjo vos dolerį, jo augimas iš tiesų daro įspūdį, tačiau negalime pamiršti ir to, kad 2011 ar 2013 metais buvo išgyventi staigūs šios valiutos vertės kritimai, kas vėliau atsiliepė stipriais svyravimais.
Beprotiškas kilimas primena „interneto burbulą“
Kaip ten bebūtų, beprotiškas bitkoinų vertė kilimas nuo pat 2017-ųjų pradžios ir simbolinės 8 tūkst. dolerių vertės įveikimas sustiprino visų tų, kurie demonstruoja nepajudinamą pasitikėjimą naujuoju skaitmeniniu dievu, viltį tapti milijonieriais.
Kiti apžvalgininkai, atvirkščiai, prognozuoja staigų eilinio spekuliacinio burbulo sprogimą ir nurodo, kad bitkoino kurso svyravimai iš esmės priklauso nuo apie 70-ies investicinių fondų, kurie jį pakelia ar nuleidžia savo pačių nuožiūra, sprendimų.
Tačiau iš tiesų, dabartinė situacija ne taip jau tolima interneto vystymosi isterijai paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Abiem atvejais mes matome naują ir dar mažai daugumai suvokiamą technologiją, miglotas, tačiau viliojančias perspektyvas ir vedančią prie minčių apie griūtį spekuliacinę karštinę. Kuomet pirmasis „interneto burbulas“ visgi sprogo 2000-ųjų kovą, jis paliko prie suskilusios geldos daugelį investuotojų: mažai kam pavyko išsaugoti vos ne iš oro per tokį trumpą laikotarpį sukauptą turtą. Bendra pajamų suma nuo 1995 iki 2000 metų sudarė 145 mlrd. dolerių, o 2000-2001 metais nuostoliai siekė 148 mlrd. Spekuliacinis tuštybės laužas išsklaidė svajones apie lengvus pinigus, išvalęs vietą technologinei revoliucijai, kuri nuo tol pakeitė mūsų kasdienį gyvenimą (ir į gerą, ir nelabai): socialiniai tinklai, išmanieji telefonai, daiktų internetas, papildančioji realybė… Netgi nesiremiant kraštutiniu modernizmu, kuriame visi tik ir kalba apie „planšečių revoliuciją“ mokyklose ir nori prijungti prie tinklo visus – nuo mokytojų iki verslininkų ir šaldytuvų – negalima nepripažinti, kad per du dešimtmečius kelios esminės inovacijos kardinaliai pakeitė mūsų gyvenimus ir visuomenę.
Panašus technologijų šuolis įžvelgiamas ir skambiai nušviestuose bitkoinuose, virtualiame medyje, kuris slepia visą mišką visiškai realių „blockchain“ principo panaudojimo būdų ekonomikoje ir kasdieniame gyvenime. Tai kas gi slepiasi už vis dar mažai suvokiamos kriptovaliutos sąvokos, kurios biržos peripetijos aitrina investuotojų vaizduotę? Atsakymas paprastas: algoritmas. Paaiškinti tai, tiesa, gali būti kiek sunkiau.
Panaikino tarpininkų vaidmenį
2008-ųjų spalį asmuo vardu Satoshi Nakamoto leidinyje „metzdow.com“ publikavo straipsnį su virtualios valiutos, kurią jis pavadino „bitkoinu“ (bitcoin – nuo angliško „coin“ – moneta ir „bit“ – bitas) principo aiškinimu. Kaip galime suprasti iš pavadinimo, bitkoinas yra kriptografinė valiuta, leidžianti vykdyti operacijas tinkle, naudojantis „p2“ sistema be trečiosios pusės dalyvavimo. Ji paprasčiausiai nėra reikalinga operacijų su bitkoinais tvirtinimui, nes šį vaidmenį apsiima atlikti matematiniai algoritmai, kurie „blockchain“ būdu kriptografine forma įrašo datą, laiką ir sumą. Be valstybės, be bankų, be problemų.
Toks yra bitkoino principas. Jeigu jų vykdote operaciją tinkle naudojantis bitkoinais, šios mokėjimo sistemos naudojimas pirkėjams ir pardavėjams garantuoja absoliutų anonimiškumą. Be bitkoino, egzistuoja ir kitos kriptovaliutos, kurios naudojasi „blockchain“ principą, pavyzdžiui, „Ether“, „Litecoin“, „Dash“, „Zerocoin“ ar „Monero“. 2017 metais tinklapyje „coinmarketcap.com“ jų jau buvo daugiau nei 900. Daugelį metų skaitmeninės valiutos asocijavosi su tamsiaisiais interneto kampeliais arba uždarais „Tor“ pavyzdžio tinklais. Kaip ten bebūtų, dabartinė bitkoinus apėmusi karštinė biržose suteikia naujiesiems apmokėjimo ir pervedimų tipams gerokai didesnį ir visiškai kitokį viešinimą.
Remiantis šiuo „blockchain“ principu nėra apsiribojama vien tik operacijomis internete. Anot forumo „Blockchain Agora“, kuris vyks gruodžio 7-ąją Paryžiuje, organizatorių, „blockchain“ galima charakterizuoti kaip decentralizuotą ir išsamią visų operacijų istoriją nuo pat sukūrimo, kuri sudaryta iš sujungtų tarpusavyje blokų didžiulėje buhalterių knygoje“. Tas pats liečia ir mokslinius darbus bei skaičiavimus – visko, kas turi santykį su tiriamąja ir inovatyvia veikla bei gali būti indeksuota, išsaugota ir užšifruota „blockchain“ sistemos principu. Tokiu būdu garantuojant autoriams ir kitiems mokslininkams, kad jų darbas nebus pavogtas nesąžiningų privačių asmenų ar valstybinių organizacijų.
„Blockchain“ gali neapsiriboti tik finansinėmis operacijomis
Tokiu būdu, tai gali kardinaliai pakeisti situaciją intelektualiosios nuosavybės srityje, su viskuo, kas susiję su kultūros produkcijos platinimu tinkle. Daug naujų panaudojimų galima aptikti ir „protingų kontaktų“ prekybos sferoje, kurios principas numato automatinį operacijų tvirtinimą.
Kinai šiuo metu pirmauja bitkoinų „kasimo“ (angl. Mining) sferoje, tai yra kuria specialias „fermas“, kuriose ištisą parą demonstruoja savo techninę galią pasauliniame bitkoinų tinkle, sukurdami mainytis šimtus ar net tūkstančius kriptovaliutos vienetų. Europiečiai taip pat nesiruošia laikytis nuošalėje ir įdėmiai svarsto potencialias technines šio reiškinio pasekmes. Būtent Paryžiuje susitiksiantys inovacijų lyderiai gali surasti naujojoje technologijoje būdą atsikratyti vis didesnio interneto kišimosi į privatų gyvenimą, bei sugrąžinti sau asmeninių duomenų bei skaitmeninio identiteto kontrolę.
