Iki tos dienos 11 valandos Austrijos-Vengrijos imperijos sosto įpėdinis jau bus miręs – nužudytas per išpuolį, kuris nugramzdino Europą į ketverius metus trukusį šiurpų konfliktą, pareikalavusį milijonų žmonių gyvybių.
„Visur plevėsavo vėliavos – visas miestas buvo pasipuošęs vėliavomis. Mes, vaikai, turėjom stovėti priekyje“, – vienas įvykių liudininkas pasakojo Austrijos radijui 1994 metais, minint to nužudymo 80-ąsias metines.
Palei kelią, kuriuo turėjo važiuoti erchercogas, šventiškai nusiteikusių žmonių minioje buvo įsimaišę pustuzinis Bosnijos serbų nacionalistų, ginkluotų bombomis ir šaunamaisiais ginklais, pasiryžusių bet kokia kaina išvaduoti savo tautą nuo Austrijos-Vengrijos viešpatavimo.
Ankstesnį vakarą tos grupuotės nariai linksminosi Sarajevo kavinėse, o Gavrilo Principas (Gavrila Principas), 19-metis išblyškusiu veidu, kuriam buvo lemta nužudyti sosto įpėdinį ir jo žmoną Sofiją, netgi nuėjo į pasimatymą su mergina, vardu Jelena Jezdimirovič.
„Jie nusprendė vakarą praleisti „įprastai“, nesislapstyti, kad neatkreiptų dėmesio“, – naujienų agentūrai AFP aiškino Bosnijos istorijas Slobodanas Šoja.
Pranciškus Ferdinandas, dėvintis paradinę karinę uniformą ir plunksnomis papuoštą kepurę, buvo atvykęs stebėti netoli Sarajevo surengtų didelių karinių pratybų. Jis važiavo į Sarajevo rotušę kabrioleto tipo automobiliu, lydimas negausių policijos pajėgų.
Pirmieji trys teroristai, paralyžiuoti baimės, kortežą praleido, tačiau ketvirtasis – Nedelka Čabrinovičius – sviedė bombą, kuri atšoko nuo erchercogo automobilio ir sprogo po mašina, važiavusia iš paskos.
Nenukentėjęs sosto įpėdinis skubiai atvažiavo į rotušę ir savo kalboje piktai pareiškė: „Aš atvykau su vizitu, o jie mėto į mane bombas!“
LEMTINGA KLAIDA
Bosnijos karinis valdytojas generolas Oskaras Potiorekas patikino erchercogą, kad padėtis valdoma, bet Pranciškus Ferdinandas klydo manydamas, kad daugiau jokių pavojų nėra.
Po ceremonijos rotušėje 50-metis sosto įpėdinis nusprendė aplankyti ligoninę, į kurią buvo išvežti per bombos sprogimą sužeisti karininkai.
Tačiau važiuojant atgal palei Miliackos upę, kortežas per klaidą pasuko į dešinę, pateko į ankštą gatvelę, pavadintą imperatoriaus Pranciškaus Juozapo vardu, ir turėjo sustoti bei apsisukti.
„Tai buvo lemtinga klaida“, – rašytojas ir Sarajevo kronikininkas Valerijanas Zujo (Valerianas Zujas) sakė AFP.
Manydamas, kad jo grupuotės sąmokslas žlugo, kai buvo suimtas N.Čabrinovičius, G.Principas, kuris dvejais metais anksčiau buvo pripažintas netinkamu nešioti ginklą ir nepaimtas į Serbijos armiją, vis dar mindžikavo minioje.
Tačiau erchercogo automobilis „Graef und Stift“ sustojo visai šalia jo.
„Erchercogas buvo patiektas jam ant lėkštelės“, – pažymėjo S.Soja.
Priėjęs prie mašinos, pistoletu ginkluotas G.Principas iš arti šovė į sosto įpėdinį ir jo žmoną. Kulkos pataikė Pranciškui Ferdinandui į gerklę, o jo sutuoktinei – į pilvą.
„Kai automobilis pradėjo greitai važiuoti atbulas, iš Jo Aukštybės burnos ištryško plona kraujo srovelė, kuri pataikė man į dešinį skruostą“, – prisiminė pulkininkas leitenantas grafas Franzas von Harrachas (Francas fon Harachas).
„Išsitraukiau nosinę, kad nuvalyčiau kraują jam nuo burnos, kai hercogienė jam sušuko: „Dėl Dievo meilės! Kas tau nutiko?“ Tuomet ji nuslydo nuo sėdynės ir parkrito ant automobilio grindų“, – pridūrė jis.
Pranciškus Ferdinandas kelis kartus pareiškė „Tai niekis!“, tačiau galiausiai neteko sąmonės. Sosto įpėdinio ir jo sutuoktinės mirtis buvo konstatuota praėjus 15 minučių po to, kai jie buvo atvežti į karališkąją rezidenciją.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
