Urugvajus ir Paragvajus taip pat pastaruoju metu registruoja naujus COVID-19 sergamumo ir mirtingumo rekordus. Tačiau Brazilijoje prasidėjo, anot vieno iš ekspertų, „biologinė fukušima“, o susirgusiųjų skaičius per metus jau perkopė 13 mln. iš 220 mln. visų šalies gyventojų.
„Tai yra branduolinis reaktorius, kuris pradėjo grandininę reakciją ir yra nekontroliuojamas. Tai biologinė Fukušima“, – „Yahoo“ cituojamas atidžiai stebintis brazilas medikas ir Duke'o universiteto profesorius Migelis Nicolelis.
Prie nežabojamos viruso plėtros galėjo prisidėti ir šalies prezidento Jairo Bolsonaro vystoma „viruso pavojaus neigimo“ politika. Pats koronavirusu persirgęs J. Bolsonaro pasisako prieš kaukių dėvėjimą viešose vietose ir „lokdaunų“ įvedimą. Būtent šias priemones viso pasaulio ekspertai įvardija kaip bene vieninteles efektyvias siekiant sustabdyti koronaviruso plėtrą.
Braziliškas variantas
Skelbiama, kad protrūkį Brazilijoje sunku sustabdyti dėl atsiradusios „braziliškos atmainos“. Mokslininkai kol kas neturi tikslių duomenų, bet P.1 atmaina, pirmą sykį aptikta į Japoniją atvykus turistams iš Brazilijos, gali pasižymėti dvigubai lengvesniu perdavimu kitam žmogui už pirminį SARS-CoV-2 virusą.
Brazilijos viešosios sveikatos institutas „Fiocruz“ neseniai pranešė, kad šalyje aptiko 92 koronaviruso atmainas. Ekspertai tradiciškai perspėja, kad virusų atveju tai nėra kažkas netikėto: visi jie mutuoja tam, kad galėtų plisti toliau.
Tačiau dauguma šių atmainų faktiškai nesiskiria nuo originalaus COVID-19 viruso, o grėsmę kelia tokios atmainos, kaip P.1 – mutacijos jose pakeičia susergamumo tikimybę arba ligos sudėtingumo eigą. Arba abu šiuos faktorius, kaip ir buvo braziliškosios atmainos atveju.
Manaus fenomenas
Amazonės regiono, iš kurio tikriausiai ir kilo P.1 atmaina, sostinėje Manaus praėjusių metų antroje pusėje, maždaug iki gruodžio mėnesio buvo ramu. Jeigu pamenate košmariškus vaizdus dar 2020-ųjų pavasarį iš Brazilijos, kuriuose užfiksuotos masinės kapavietės, tai buvo Manau. San Paolo mokslininkai nustatė, kad iki spalio mėnesio šiame mieste turėjo persirgti daugiau nei 70 proc. gyventojų.
Koks turi būti masinis imunitetas, kad virusas neplistų, dar nėra tiksliai žinoma – tai gali būti tarp 60 ir 90 proc. Todėl ekspertai buvo iš nurimę, o kai kurie ir išvis siūlė „palikti virusą ramybėje“.
Tačiau prieš pat Kalėdas Manaus prasidėjo nauja koronaviruso banga – dar galingesnė – su dar daugiau mirčių ir užsikrėtimų. Vietos valdžios bandymas įvesti griežtus ribojimus – parduotuvių, restoranų ir barų uždarymą – susilaukė vietos gyventojų pasipriešinimo. Skaudžiai nukentėję per pirmąją bangą jie galvojo, kad antroji nebegresia.Šių metų sausį Manause jau buvo perpildytos ligoninės, trūko deguonies kaukių – ligonių artimieji buvo priversti pirkti trūkstamos įrangos už milžiniškas sumas iš vietos spekuliantų. Prasidėjo masiškas žmonių išmirimas jau pačiose gydymo įstaigose; valdžia buvo priversta dalį ligonių evakuoti į kitas valstijas. Antroji epidemijos banga nusilpo po mėnesio, vasario pabaigoje.
Mokslininkai nustatė keturias galimas šio fenomeno teorijas:
– mokslininkai, kurie sudarinėjo 2020-ųjų susirgimų skaičiavimus, suklydo ir nurodė per didelį persirgusiųjų skaičių. Jų neužteko susiformuoti masiniam imunitetui ir liga vėl išplito. Masinis žmonių „migravimas“ prieššventiniu laikotarpiu irgi galėjo prie to prisidėti. Tuomet „persirgę“ susimaišė su „nepersirgusiais“ ir kilo nauja banga.Tačiau ši teorija viena sunkiai paaiškina, kodėl šalyje kilo dar didesnė banga sausio mėnesį, juk didžioji dalis miesto gyventojų jau buvo persirgę ir virusai, bent jau teoriškai, neturėjo plisti taip sparčiai ir tarp tokio skaičiaus žmonių.
– per septynis mėnesius tarp dviejų koronaviruso bangų anksčiau persirgusiųjų imunitetas nusilpo taip stipriai, kad jau negalėjo apsaugoti nuo pakartotino užkrėtimo. Ir iš tiesų, tarp mokslininkų vyrauja nuomonė, kad natūralaus persirgimo suformuoto imuniteto užtenka apie pusę metų.Tačiau ir šiuo atveju lieka neaišku, kodėl antroji banga buvo tokia galinga, juk kiekvieno imunitetas reaguoja į pasikartojantį užkrėtimą skirtingai, o pusės metų „galiojimas“ nebūtinai reiškia visišką imuniteto nuo COVID-19 išnykimą.
– protrūkis žiemą kilo dėl naujos atmainos P.1 („braziliškos“), kuris pirmą sykį aptiktas Japonijoje pas brazilų turistus, tačiau anksčiausi jo pavyzdžiai nustatyti būtent Manause 2021-ųjų sausį. Manoma, kad jis, kaip ir Pietų Afrikos atmaina, turi mutacijas, leidžiančias „išvengti“ susiformavusio nuo COVID-19 imuniteto.Tačiau ši teorija kol kas neturi mokslinio pagrindimo: tik nedidelė dalis pakartotinai užsikrėtusiųjų ir laboratorinių tyrimų parodė atmainų mutacijos sukeltą „imuniteto apėjimą“.
– braziliškoji atmaina, manoma, yra gerokai užkrečiamesnė už pavasarį sklidusias atmainas. Tai yra, kiekvienas statistinis nešiotojas galėjo užkrėsti daugiau aplinkinių, o tai reiškia, kad kolektyvinio imuniteto slenkstis šiai (ar panašioms) atmainai yra gerokai aukštesnis už anksčiau planuotą.
Kol kas dar nėra tikslaus atsakymo į Manaus atvejo metu kilusius klausimus. Galimai, naują ligos protrūkį Amazonės valstijoje nulėmė daugiau nei vienas faktorius, tačiau mokslininkams tai kelia nemažai rūpesčių. Jeigu pasitvirtintų bent keli iš šių spėjimų, tai reikštų, kad šalims reikės peržiūrėti savo kovos su COVID-19 strategijas.
