Sekmadienį vakare J. Bidenas atvyks į Londoną, kur kitą dieną susitiks su karaliumi Karoliu III – pirmą kartą po jo karūnacijos. Vėliau JAV lyderis atvyks į Vilnių dalyvauti pagrindiniame savo kelionės renginyje – NATO viršūnių susitikime, kur bus aptarta Rusijos invazija Ukrainoje ir peržiūrėti reagavimo į Rusijos agresiją planai.
Paskutinis J. Bideno kelionės etapas vyks Helsinkyje – ten ketvirtadienį jis pasveikins Suomiją tapus naujausia NATO nare.
Jo nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas sakė, kad kelionė pademonstruos prezidento lyderystę pasaulinėje scenoje.
Londone J. Bidenas pirmadienį taip pat susitiks su ministru pirmininku Rishi Sunaku – tai bus šeštas jų susitikimas nuo praėjusių metų spalio, kai R. Sunakas pradėjo dirbti šiame poste.
Karalių J. Bidenas aplankys Vindzoro pilyje netoli Londono. Prezidentas nedalyvavo Charleso III karūnacijoje – į ją atvyko JAV pirmoji ponia Jill Biden.
J. Bidenas ir Charlesas III turi aptarti jiems abiem rūpimą klimato kaitą ir šios problemos sprendimo iniciatyvų finansavimą.
Viršūnių susitikimas Vilniuje
Dvi dienas J. Bidenas praleis Lietuvos sostinėje, kur antradienį ir trečiadienį vyks metinis NATO viršūnių susitikimas. JAV prezidentas susitiks su kitais lyderiais ir pasakys kalbą Vilniaus universitete.
Aljansą išjudino Rusijos karas prieš Ukrainą ir jo šalys narės siunčia ginklų su rusų invazija kovojantiems ukrainiečiams. J. Bidenas penktadienį teisino tai, ką pavadino sunkiu sprendimu tiekti Ukrainai prieštaringai vertinamus kasetinius šaudmenis. Jo administracija sako, kad tokio žingsnio labai reikėjo Ukrainai, ir atkreipia dėmesį į Kyjivo pažadą atsargiai naudoti šias bombas.
J. Bidenas tikriausiai sulauks sąjungininkų klausimų, kodėl JAV siųs Ukrainai ginklų, kuriuos daugiau kaip du trečdaliai NATO narių yra uždraudusios dėl grėsmės civiliams.
NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo žodžiais, viršūnių susitikime bus pasiųsta aiški žinia, kad NATO yra vieninga, o Rusijos agresija neapsimokės.
Tačiau NATO taip pat stengiasi įveikti nesutarimus kai kuriais svarbiais klausimais. Šiemet į Aljansą buvo priimta Suomija, bet Švedijos narystę blokuoja Turkija ir Vengrija.
Taip pat nėra bendros nuomonės dėl to, kada pakviesti Ukrainą į NATO. Aljanso rytiniame flange esančios šalys nori tai padaryti greitai ir laiko tai vienu iš būdų Rusijos agresijai atgrasyti. JAV ir kitos šalys pasisako už atsargesnį kelią.
Naujoji narė Suomija
Po dviejų naktų Vilniuje J. Bidenas nuvyks į Helsinkį. Suomija balandį tapo 31-ąja NATO nare, nutraukusi dešimtmečius vykdytą neprisijungimo politiką ir pademonstravusi, kokių pasekmių Europoje turėjo Rusijos invazija Ukrainoje.
Suomija turėjo įstoti drauge su Švedija, bet šios stojimas įstrigo. NATO plėtrai reikalingas visų jos narių pritarimas ir JAV kol kas nesiseka įtikinti Turkijos bei Vengrijos nebeprieštarauti Švedijos narystei. Mažai tikėtina, kad šis klausimas bus išspręstas Vilniuje.
Baltieji rūmai J. Bideno vizitą Helsinkyje vadina JAV ir Šiaurės šalių lyderių susitikimu.
Šis vizitas labai skiriasi nuo praėjusio JAV prezidento apsilankymo Helsinkyje prieš penkerius metus – tuomet Donaldas Trumpas ten surengė spaudos konferenciją su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir atmetė susirūpinimą dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimus.
Dabar J. Bidenas Helsinkyje turi pademonstruoti, kaip jo administracija laikosi kurso prieš Maskvą ir stiprina Vakarų gynybą.
