Baltųjų rūmų pareiškime teigiama, kad abi sąjungininkės „apžvelgė vykstančias derybas, kuriomis siekiama užtikrinti įkaitų paleidimą ir nedelsiant nutraukti ugnį Gazos Ruože“, suintensyvėjus diplomatinėms pastangoms pasiekti paliaubas karo draskomame regione.
Izraelio vyriausybė patyrė didelį spaudimą iš savo sąjungininkių visame pasaulyje, kad pasiektų paliaubas, taip pat ir iš protestuotojų Izraelyje, reikalaujančių paleisti įkaitus, kuriuos per karą sukėlusį išpuolį pagrobė palestiniečių kovotojų grupuotė.
Egiptas, Kataras ir Jungtinės Valstijos jau kelis mėnesius bando tarpininkauti sudarant naujas paliaubas.
Aptarė situaciją dėl humanitarinės pagalbos tiekimo
J. Bidenas ir B. Netanyahu „taip pat aptarė humanitarinės pagalbos tiekimo į Gazos Ruožą didinimą, be kita ko, rengiantis nuo šios savaitės atidaryti naujas šiaurines sienos perėjas“, sakoma pareiškime.
„Prezidentas pabrėžė, kad ši pažanga turi būti tęsiama ir didinama visapusiškai koordinuojant veiksmus su humanitarinėmis organizacijomis“, – nurodoma pranešime.
Humanitarinės pagalbos agentūroms vis dažniau perspėjant apie krizę Gazos Ruože, Izraelis patiria vis didesnį spaudimą iš viso pasaulio ir ypač iš Jungtinių Valstijų, kad į šią teritoriją būtų įleista daugiau pagalbos.
J. Bidenas taip pat „pakartojo savo aiškią poziciją“ dėl bet kokio Izraelio puolimo prieš Gazos Ruožo pietuose esantį Rafachą, teigiama pareiškime.
B. Netanyahu pažadėjo pasiųsti karius į Rafachą, kur prieglobstį rado daugiau kaip 1,5 mln. civilių gyventojų.
J. Bideno administracija, remdama Izraelį, ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl to, kad per Gazos Ruožo puolimą smarkiai nukentėjo civiliai gyventojai, ir primygtinai ragino Izraelį susilaikyti nuo bet kokių karinių veiksmų Rafache.
