Liepos 1 d. Švedija į savo rankas antrą kartą perėmė pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) vairą. Pirmininkaujant Tarybai būtinas glaudus bendradarbiavimas su Parlamentu ir Komisija.
Taigi, šios šalies ministrai dažnai dalyvaus Parlamento komitetų ir plenariniuose posėdžiuose, kuriuose su EP nariais aptars svarbiausius klausimus, dėl kurių sutartinai sprendžia abi šios institucijos. Liepos 15 d. Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas Strasbūre deputatams pristatys pusmetį truksiančio Švedijos pirmininkavimo programą.
Šešis mėnesius ES pirmininkaujanti valstybė formuoja politinę darbotvarkę ir pirmininkauja visų lygių Europos Sąjungos Tarybos susitikimams: pradedant valstybių ir vyriausybių vadovų, nuolatinių atstovų (COREPER) bei ministrų, ir baigiant 140 darbo grupių posėdžiais. Taigi pirmininkaujančios valstybės europiniai prioritetai lemia, kurioje srityje bus labiausiai pasistūmėta į priekį.
Švedijos pirmininkavimo ES prioritetai – ekonominės ir klimato krizės pasekmių švelninimas. Kiti svarbūs klausimai – bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityje (Stokholmo programa), Baltijos jūros strategija, ES plėtros perspektyvos ir Lisabonos sutarties ateitis.
Valstybė pirmininkė visų pirma yra tarpininkė tarp Tarybos ir kitų ES institucijų, tuo tarpu Parlamentas atlieka Tarybos bei jai pirmininkaujančios valstybės demokratinės priežiūros funkciją bei kartu su ja leidžia europinius įstatymus. Pirmininkaujančios valstybės atstovų ir EP narių susitikimai leidžia užtikrinti skaidrumą ir efektyvų sprendimų priėmimą.
Aukščiausio lygio susitikimai
Kaip ieškoma bendrų sprendimų? Europos Vadovų Tarybos metu EP pirmininkas pristato ES šalių valstybių ir vyriausybių vadovams Parlamento poziciją svarbiausiais klausimais. Pirmininkaujančios šalies vadovas ar premjeras pirmininkavimo pradžioje plenarinėje sesijoje deputatams pateikia savo darbo prioritetus, o taip pat atsiskaito už nuveiktus darbus pirmininkavimo pabaigoje.
Visų sesijų metu plenarinių posėdžių salėje Tarybą atstovauja pirmininkaujančios šalies Užsienio reikalų ar Europos ministras, atsakantis į parlamentarų klausimus ir pristatantis pažangą svarbiose politikos srityse.
EP Pirmininkų sueiga dažnai kviečiama susitikti su pirmininkaujančios šalies ministrais prieš prasidedant jos pirmininkavimui. Siekdami apsikeisti nuomonėmis su deputatais, ministrai bent du kartus per pirmininkavimo pusmetį apsilanko atitinkamas sritis kuruojančiuose EP komitetuose, o komitetų delegacijos kartais lankosi pirmininkaujančioje šalyje vykstančiuose susitikimuose, neformaliuose Tarybos posėdžiuose.
Kompromisų menas
Bendrojo sprendimo procedūra lemia nuolatines EP pranešėjų dėl tam tikro teisės akto ir pirmininkaujančios valstybės konsultacijas. Pirmininkaujanti valstybė privalo derinti skirtingas pozicijas ir siekti kompromiso tarp ES narių. Kuomet Parlamentui ir Tarybai pavyksta iš anksto suderinti pozicijas, teisės aktas gali būti priimtas jau pirmojo svarstymo metu, o nepavykus to padaryti net ir antruoju svarstymu vyksta vadinamosios taikinimo derybos.
Žinoma, sudėtingus, ilgai rengiamus teisės aktus tenka derinti su keliomis viena kitą keičiančiomis pirmininkaujančiomis šalimis. Socialistų frakcijos narys iš Italijos Guido Sacconis – pranešėjas dėl REACH cheminių medžiagų reglamento – bendradarbiavo net su šešiomis ES pirmininkavusiomis šalimis.
„Sėkmės pagrindas yra nuolatinis abiejų įstatymų leidėjų bendravimas“, – sako jis.
2010 m. sausio 1 d. pirmininkavimą perims Ispanija, o ją vėliau pakeis Belgija.
