Šalį drasko politiniai, kultūriniai, kalbiniai ir ekonominiai nesutarimai. Kažkada Valonijoje virė pramonė ir į dangų stiebėsi plieno gamyklų kaminai, deja, prieš 30 metų idilė baigėsi ir regiono ekonominis augimas priminė linksmuosius kalnelius.
„Financial Times“ teigimu, Valonija į stabilumo kelią grįžo 2006 metais, kuomet regiono valdžios vairą perėmė laisvajai rinkai šiokį tokį palankumą jaučiantys vietos kairieji.
Ekonomikos skatinimo programa įliejo milijardus eurų į aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius.
Deja, 73 mlrd. eurų BVP sukuriantį regioną slegia aukštas nedarbas, kuris siekia net 20 proc.
Valoniją ir Flandriją vis dar skiria ekonominė praraja, tačiau ji pamažu traukiasi. Kol kas flamandai sukuria kone trečdaliu daugiau bendrojo vidaus produkto, tačiau pietiečiai stengiasi privilioti į savo regioną kuo daugiau užsienio kapitalo.
Nuo pat autonomijos pradžios aštuntajame dešimtmetyje Valoniją valdė kairiųjų pažiūrų partijos, tačiau šiandien šios politinės pakraipos atstovai stengiasi sukurti palankesnes sąlygas verslui nei kaimyninį regioną kontroliuojantys centro dešinieji.
Valdžia nutarė inovatyvioms verslo šakoms taikyti mokestines lengvatas, todėl regionu netruko susidomėti farmacininkai, biotechnologijų, logistikos ir ekologinių sprendimų bendrovės. Universitetai ir verslas yra skatinami bendradarbiauti, gimė keletas į inovacijas orientuotų klasterių.
Netrukus pokyčiai patraukė tokių bendrovių kaip „Pfizer“ ir „Google“ dėmesį. Kita sėkmės istorijos dalis – ES struktūriniai fondai, kurių dėka verslas įgavo antrą kvėpavimą ir skurdžiausiuose regionuose sumažėjo nedarbas.
Mokestiniu požiūriu Belgija iš pirmo žvilgsnio neatrodo itin patraukli, nes kapitalo apmokestinimas siekia 34 proc. ir yra vienas aukščiausių ES, tačiau pasinaudojant įvairiomis išimtimis bendrovės gali ženkliai sumažinti mokestinę naštą.
Reformas palengvina ir tai, kad regiono vyriausybė jau du dešimtmečius pasižymi stabilumu. Tuo tarpu nacionaliniu mastu Belgiją tempia žemyn vyriausybių krizės. Žlugus bankui „Dexia“ šalies skolinimosi kaina ėmė vytis Ispaniją, Belgija tik per plauką sugebėjo išvengti gilesnės krizės.
Šalį drasko susiskaldymas. Flamandų apgyvendintoje dalyje auga separatistinis judėjimas NVA, kuris reikalauja Flandrijos nepriklausomybės. Prieš porą metų NVA neblogai pasirodė federaliniuose rinkimuose ir atvedė šalį į 541 dieną trukusią vyriausybės krizę. Baiminamasi, kad ši partija iki 2014 metų gali dar labiau sustiprinti savo pozicijas.
Be to didele kliūtimi išlieka itin brangi darbo jėga, nes regione yra taikomi auškti gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo tarifai.
Valonijai pasisekė, kad kaimynystėje ją supa ne Graikija ar Italija, bet pajėgios Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos rinkos. Artimiausi metai parodys ar valonams pavyko įveikti praeities nuoskaudas ir žlugusias viltis.
