Iš Kabulo evakuojami Lietuvai talkinę afganistaniečiai jau yra su Lietuvos karių ir pareigūnų grupe ir dar šią savaitę visi turėtų būti pargabenti į Lietuvą, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
Pasak jo, visi šie žmonės, anksčiau talkinę Lietuvos pajėgoms Afganistane, dar šią savaitę turėtų būti parskraidinti į Lietuvą.
Į Kabulą padėti atsigabenti evakuojamų afganistaniečių yra išvykę kiek daugiau nei dešimt Lietuvos karių, taip pat Užsienio reikalų ministerijos, žvalgybos institucijų pareigūnų. Visi jie anksčiau yra buvę misijose Afganistane, asmeniškai pažįsta kai kuriuos evakuojamus žmones.
Afganistaniečiai, kariuomenės vado teigimu, į Lietuvą greičiausiai bus parskraidinami talkinant sąjungininkams – Lenkijos, Ukrainos, Prancūzijos ar Vokietijos.
Lietuvos kariuomenės turimu „Spartan“ lėktuvu, pasak V. Rupšio, toks asmenų pargabenimas būtų pernelyg sudėtingas, nes į jį netelpa visi parskraidinamieji.
Anksčiau skelbtais duomenimis, išgabenimo į Lietuvą laukia daugiau nei 100 Lietuvos kariams padėjusių vertėjų bei jų šeimų narių, bijančių, kad Talibanas gali mėginti su jais susidoroti. Kariuomenės vadas užsiminė, kad į Lietuvą gali būti pargabenami ne tik vertėjai, bet ir kitose pareigose dirbusieji Afganistano piliečiai.
Praėjusį penktadienį krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad į Kabulą išsiųsta karių komanda Lietuvai talkinusių afganų evakuacijai – į Lietuvą penktadienį parskraidinti pirmieji šios šalies piliečiai – šešių asmenų afganų šeima.
Afganistano kontrolę išvykstant paskutiniams JAV kariams perėmė Talibanas, prieš daugiau nei savaitę užėmęs sostinę Kabulą. Nuo to laiko išvykti iš Afganistano tapo sudėtinga.
Vyko slaptas susitikimas?
CŽV vadovas Williamas Burnsas surengė slaptą susitikimą Kabule su vienu iš Talibano įkūrėjų mula Abdul Ghani Baradaru, antradienį pranešė laikraštis „The Washington Post“.
Pirmadienį įvykęs susitikimas – jei informacija bus patvirtinta – yra šio islamistų judėjimo ir JAV prezidento Joe Bideo administracijos aukščiausio lygio susitikimas po talibų sugrįžimo į valdžią. Jis surengtas vis labiau skubant iš Talibano kontroliuojamo Afganistano evakuoti tūkstančius žmonių.
W. Burnsas yra tarp labiausiai patyrusių J. Bideno diplomatų, o A. G. Baradaras, vadovavęs Talibano politiniam biurui Katare, yra vienas svarbiausių valdžią Kabule užgrobusio režimo lyderių.
CŽV atstovas naujienų agentūrai AFP tokio susitikimo fakto nepatvirtino ir sakė, kad agentūra „niekada neaptarinėja direktoriaus kelionių“.
„The Washington Post“, kuris citavo susitikime dalyvavusius anoniminius JAV šaltinius, nenurodė, apie ką diskutavo vienas Talibano įkūrėjų ir CŽV bosas.
Tačiau laikraštis rašė, kad tikriausiai kalbėta apie termino Jungtinėms Valstijoms užbaigti žmonių evakuaciją iš Kabulo nukėlimą. Afganistano sostinės oro uoste vis dar renkasi tūkstančiai afganistaniečių, bijančių islamistų sugrįžimo ir norinčių išvykti iš šalies.
J. Bidenas nurodė iki rugpjūčio 31-osios užbaigti chaotišką evakuacijos operaciją, organizuotą tūkstančių laikinai dislokuotų karių. Vis tik jis neatmetė galimybės, kad prireikus šis galutinis terminas galėtų būti pratęstas.
Tačiau Talibano atstovas pirmadienį įspėjo, kad griežtosios linijos islamistų grupuotė nesutiks su jokiu pratęsimu. Jis šį klausimą pavadino „raudonąja linija“, o bet kokį potencialų delsimą – „okupacijos pratęsimu“.
„Galima sakyti, tai yra raudona linija, – televizijai „Sky News“ sakė Talibano atstovas Suhailas Shaheenas. – Jei JAV ar JK norėtų papildomo laiko evakuacijai tęsti, atsakymas yra „ne“. Antraip bus pasekmių.“
Kelios Vakarų valstybės įspėjo, jog per tokį trumpą terminą nebus įmanoma evakuoti visų norinčiųjų.
Antradienį evakuacija iš Afganistano turi būti įvertinta per virtualų Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą.
Aktyvistai: JT rezoliucijos projektas dėl Afganistano – „silpniausias iš įmanomų“
Žmogaus teisių organizacijos pirmadienį pasipiktino faktu, kad pagrindinės Jungtinių Tautų teisių gynimo institucijos parengtame rezoliucijos projekte dėl Afganistano nenurodoma atlikti tarptautinio tyrimo dėl pažeidimų šioje karo draskomoje šalyje.
JT Žmogaus teisių taryba šį dokumentą aptars per antradienį vyksiančią neeilinę sesiją, kurią buvo paprašyta surengti praėjus vos kelioms dienoms po rugpjūčio 15-osios, kai Talibanas faktiškai perėmė kontrolę visame Afganistane.
Taryba buvo raginama įsteigti tarptautinę misiją faktams nustatyti, kuri įvertintų padėtį vietoje ir siektų užfiksuoti pažeidimus, įskaitant karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, kad būtų galima patraukti atsakomybėn kaltininkus.
Tačiau pirmadienį Pakistano – Islamo bendradarbiavimo organizacijos (IOC) koordinatoriaus – pateiktame tekste tik užsimenama, kad reikia atlikti tyrimą, tačiau neįpareigojama imtis tokio tarptautinio atsako.
Tekstu „rekomenduojamas silpniausias iš įmanomų atsakų“, – pareiškime pabrėžė žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ Azijos skyriaus direktoriaus pavaduotoja Patricia Gossman.
„Afganistano žmogaus teisių gynėjams ir moterų teisių aktyvistams, kurie su siaubu stebi, kaip aplink juos žlunga teisinė valstybė, šis rezoliucijos projektas yra labiau įžeidimas nei atsakas“, – pridūrė P. Gossman.
Būtinas „patikimas mechanizmas“
Tekste, kuriame neminimas Talibanas, pabrėžiama, kad būtina „skaidriai ir greitai ištirti pranešimus apie visus pažeidimus ir piktnaudžiavimo atvejus... ir patraukti kaltininkus atsakomybėn“.
Autoriai taip pat ragina „nedelsiant paskelbti paliaubas“, reiškia „didelį susirūpinimą dėl pažeidimų ir piktnaudžiavimo“ šalyje ir reikalauja „visapusiškai gerbti visų Afganistano piliečių, moterų, vaikų ir mažumų žmogaus teises“.
Be to, JT žmogaus teisių vyriausioji komisarė Michelle Bachelet skatinama parengti ataskaitą apie padėtį šalyje iki Tarybos pagrindinės metinės sesijos pradžios kitų metų kovą.
Afganistano ambasadorius prie JT Ženevoje Nasiras Ahmadas Andisha, paskirtas dar buvusio prezidento Ashrafo Ghani vyriausybės, kuri dabar jau yra subyrėjusi, leido suprasti norįs, kad būtų imtasi ryžtingesnių veiksmų.
„Akivaizdu, kad reikia patikimo mechanizmo“, – sakė jis per organizacinį posėdį, surengtą prieš neeilinę sesiją.
Kabulas kartu su Islamabadu buvo pritaręs siūlymui surengti antradienio sesiją, tačiau dėl sprendimo suvienyti jėgas su labai suskaldyta OIC nuo pat pradžių buvo mažai tikėtina, kad galėtų būti parengtas rezoliucijos projektas, kokio norėjo A. Ghani šalininkai, paaiškino diplomatai.
Pakistano ambasadorius Khalilas Hashmi per pirmadienį surengtą posėdį pabrėžė, jog svarbu užtikrinti, kad teisių gynimo institucija „kalbėtų vienu balsu, solidarizuodamasi su Afganistano žmonėmis“. Jis išreiškė viltį, kad rezoliucija bus priimta bendru sutarimu.
Pasak kelių diplomatinių šaltinių, kai kurios šalys, kitomis aplinkybėmis galbūt galėjusios siekti griežtesnės rezoliucijos, šįkart susilaikė, nes būgštavo, kad ryžtingesnė reakcija galėtų supykdyti Talibaną ir pakenkti desperatiškai reikalingai evakuacijai iš šalies.
Kai kurie diplomatai taip pat išreiškė viltį, kad kitą mėnesį per numatytą eilinę Tarybos sesiją pavyks imtis griežtesnių veiksmų.
Taryba kasmet rengia tris eilines sesijas, tačiau gali rengti ir ypatingus posėdžius, jei tam pritaria ne mažiau kaip trečdalis visų 47 valstybių narių – tai yra 16.
Prašymui surengti antradienio neeilinę sesiją lig šiol pritarė beveik 100 šalių, įskaitant 29 Tarybos nares.
Tai bus jau 31-oji ypatingoji JT aukščiausios žmogaus teisių institucijos sesija nuo jos įkūrimo prieš 15 metų.
