„Jeigu D. Trumpas paseks Rusijos teatro kanonais, prezidentui V. Putinui greitai ateis nesaldūs laikai“, – įsitikinęs žurnalistas, prisiminęs Antono Čechovo žodžius apie ginklą, kabantį pjesės pirmojoje dalyje scenoje kabo ginklas, pabaigoje jis būtinai iššaus. „Iš esmės, Rusija turėtų kaip įmanoma greičiau įšaldyti statybas, kad ir toliau nebūtų investuojama į perspektyvų neturintį projektą, kuris jau atsiėjo 9 mlrd. eurų. Nes naujasis sankcijų paketas, (…) kaip per sviestą praėjęs Atstovų rūmuose ir Senate, įteikia JAV prezidentui ne šiaip ginklą, o greičiau jau „bazuka“ (angl. Bazooka, reaktyvinis prieštankinis granatsvaidis)“.
Kirtis „Gazprom“ ir Briuselio suartėjimui
„Pirminis įstatymo variantas, – aiškina M. Kirejevas, – buvo nukreiptas prieš Trumpą, jo tikslas buvo apriboti prezidentą vienašališkai priimant sprendimą dėl antirusiškų sankcijų nutraukimo. Tuo pat metu buvo siūloma bausti Rusiją dėl poveikio JAV rinkimų kampanijai. Tačiau ilgainiui siužetas numeriu 232 iššaukė nepasitenkinimą ne tik Rusijoje, tačiau ir Vokietijoje“. Kalbama, kaip aiškinama straipsnyje, apie baudžiamąsias priemones, nukreiptas prieš tas bendroves, kurios yra susijusios su Rusijos projektu „Nord Stream 2“.
„Papildomas potencialas konfliktui šiame įstatyme yra ir tas, kad naujosios sankcijos yra nukreiptos į Rusijos dominavimą Europos dujų rinkoje ir amerikiečių energetinių resursų eksporto stiprinimą“, – pažymi autorius.
„Suplanuotos amerikiečių antirusiškos sankcijos kelia pavojų energetiniam Europos saugumui, kuriai ir toliau bus būtinas dujų tiekimas iš Rusijos, o taip pat ir vokiečių ekonomikai Rusijoje“, – pareiškė Reineris Seele, Vokietijos-Rusijos prekybos rūmų prezidentas ir austrų bendrovės OMV, kuri investavo milžiniškas lėšas į „Nord Stream 2“ statybas, direktorius. V. Putinas sankcijas pavadino „chamiškumu“ ir pažadėjo imtis „atsakomųjų priemonių“.
„Perspektyva susidurti su sankcijomis dabar yra labai ne laiku dar ir todėl, kad pastaraisiais mėnesiais buvo planuojamas „Gazprom“ ir Briuselio suartėjimas. Rusai ėmėsi rimtų nuolaidų taikymo politikos antimonopolinių aiškinimųsi metu, atsisakė nuo Rusijos dujų perpardavinėjimo ir garantavo savo išteklių kainos pririšimą prie tarptautinių normatyvų. (…) Briuselis, savo ruožtu, suteikė „Gazprom“ didesnę prieigą prie OPAL dujotekio. (…) Lenkija aršiai priešinosi tokiam suartėjimui“, – rašoma straipsnyje.
Rusija viena neužbaigs suplanuotų dujotekių projektų
Jeigu „Nord Stream 2“ projekto statybų realizavimui iškils problemos, šiam atšilimui bus pastatytas kryžius, įsitikinę energetikos srities ekspertai. Praktiškai visi jie vienbalsiai sutaria, kad Rusija viena nesugebės realizuoti nei „Šiaurės srauto“, nei „Turkijos srauto“, rašoma leidinyje.
„Naujasis įstatymas automatiškai nereiškia, kad bus imtasi naujų baudžiamųjų priemonių“, – pažymi straipsnio autorius, nurodydamas tai, kad įstatymo tekste yra nurodyta laisvės paliekanti formuluotė „prezidentas gali“, o ne „privalo“.
„Tačiau būtent ta sankcijų dalis, kuri liečia dujotekių ir dujų eksporto temas, susikerta su tuo, ką įvardijo pats Trumpas“, – pastebi M. Kirejevas. Savo kalboje Varšuvoje JAV prezidentas pažymėjo, kad „Amerika yra pasirengusi padėti Lenkijai ir kitoms Europos valstybėms diversifikuoti energijos resursų tiekimą, kad nereiktų jausti vieno tiekėjo spaudimo“. Prisiminęs dalyvavimą G-20 susitikime Hamburge, D. Trumpas žurnalistams pareiškė, kad jis planuoja JAV paversti dujų eksporto šalimi, pažymi autorius.
Tiesa, po ES išsakyto nepasitenkinimo, amerikiečių įstatymų kūrėjai koregavo būsimų sankcijų įstatymo tekstą: anot naujojo varianto, dujotekių klausimais D. Trumpas ateityje tarsis dėl savo veiksmų su partneriais Europoje.
„Trumpui kol kas teks palikti savo ginklą kabėti ant sienos“, – reziumuoja M. Kirejevas.
