Tikslios išaugusio mirtingumo priežastys dar turės būti patikslintos, tačiau tyrimai jau dabar rodo, kad pandemija visame pasaulyje nusineša vis daugiau gyvybių ne tik žmonėms susergant koronavirusu, bet ir dėl kitų priežasčių.
Mirtingumo mažėjimo tendencijos
Mirtingumas Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį nuosekliai mažėjo. Išskyrus 2013 ir 2015 metus, kuomet mirtingumas, lyginant su ankstesniais metais, buvo išaugęs 1,4 ir 3,8 proc.
Vidutiniškai per pastarąjį dešimtmetį mirtingumas kasmet mažėjo 0,9 proc. 2016-2019 metais mirtingumas kasmet mažėjo vidutiniškai 2,15 proc.
Šie skaičiai gali neatspindėti tikrosios situacijos. Statistinio mažėjimo faktoriumi gali būti, be visų kitų, ir vidutinės gyvenimo trukmės didėjimas, ir bendras gyventojų skaičiaus mažėjimas. Pavyzdžiui, mirtingumo lygis 2016 m., lyginant su 2015-aisiais, mažėjo 1,6 proc. Tačiau ir gyventojų skaičius mažėjo panašiai – 1,16 proc.
„Kai mes žiūrime savaitinius, mėnesinius, reikia suprasti, kad Lietuva yra mažas šalis ir yra fliuktuacijos (šuoliška kaita). Kai labai daug mirčių atvejų didelėse šalyse, tai tie skirtumai palyginus skirtingų metų tuos pačius mėnesius yra nedideli, o kai mes turime mažai atvejų, per dieną apie 100, per metus apie 40 tūkst., tai gali būti ta kaita. Vieną savaitę ar vieną mėnesį daugiau, kitą mažiau ir į tai per daug dėmesio nereikėtų kreipti“, – tv3.lt pasakojo Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro vadovas Daumantas Stumbrys.
Mokslininko teigimu, absoliutūs mirtingumo skaičiai, neįvertinant kitų faktorių, nelabai ką pasako: „Nebent, yra va toks išaugęs mirtingumas, kai per dieną ar savaitę matome plius 20 ar 30 proc. Kaip kitose šalyse buvo: Ispanijoje, Italijoje. Per dieną, per savaitę yra plius 100 proc. Tai tada mes jau galime kalbėti apie tą excess mortality (liet. perteklinis mirtingumas), kad jis išaugęs“.
Pirmasis pusmetis – neišsiskiria
Išsamiau mirtingumo statistinius duomenis bus galima analizuoti kitais metais, kuomet paaiškės realus antrosios bangos poveikis 2020-ųjų antroje pusėje. Vertinant absoliučias šių metų skaičius, matyti nežymus augimas. Jeigu pernai sausio-spalio mėnesiais mirė 32045 žmonės, tai šiemet per tą patį laikotarpį 33276 – 1231 mirčių daugiau, arba 3,8 proc. augimas. Iš jų 166 žmonės mirė nuo koronaviruso.
Jeigu skaičiuotume pagal praėjusių metų mirtingumo lygio mažėjimo tendencijas (vidutiniškai 1-2 proc., priklausomai nuo pasirinkto laikotarpio), neapimant kitų statistinių rodiklių (tokių, kaip gyventojų skaičiaus augimas ar mažėjimas), tai šiais metais sausio-spalio mėnesiais buvo galima prognozuoti 31404-31724 mirčių.
Atitinkamai, „perteklinių mirčių“ taip pat išauga iki 1552-1872. Vietoje 3,8 proc. augimo, gautume 4,7-5,6 proc. mirčių augimą tuo pačiu laikotarpiu.
Būtina pabrėžti, kad kol kas nėra galutinių šių metų mirusiųjų skaičiaus statistikos duomenų ir atliktų išsamių mokslinių tyrimų, todėl visi čia pateikti skaičiavimai yra subjektyvūs ir skirti susipažinimui.
„Bent jau per pirmąjį pusmetį mes neturėjome statistiškai reikšmingų pokyčių, ar kad būtų išaugęs tas bendrasis mirtingumas“, – tai, kad pirmasis pusmetis Lietuvoje reikšmingai neišsiskyrė iš ankstesnių laikotarpių, patvirtino D. Stumbrys.
Lapkritį – mirčių šuolis
Tačiau spalio mėnesį pandemijos antroji banga Lietuvoje buvo dar beįsibėgėjanti, nebuvo paskelbtos ir griežtos karantino priemonės. Lapkritį situacija ženkliai pablogėjo. Vėlgi, ne tik mirusiųjų nuo koronaviruso sąskaita.
Per pirmąsias tris lapkričio savaites vidutiniškai Lietuvoje mirė 921 žmogus, palyginimui 2018-2019 vidurkis – 696. Tai yra, 225 mirtimis daugiau arba 32 proc. augimas, lyginant su ankstesnių metų pirmomis trimis lapkričio savaitėmis.
47 šių metų savaitę ankstesnių dviejų metų vidurkis siekė 715 mirčių, o 2020-ųjų lapkričio 16-22 dienomis mirė 1014 žmonių. Iš jų nuo Covid-19 – 107. Tai yra net 41 proc. mirtingumo augimas, lyginant su ankstesnių dviejų metų vidurkiu.
Statistikos departamento duomenimis, lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, tai didžiausias mirtingumas per 20 metų.
Kalbėdamas apie lapkričio mėnesį, kurio galutiniai duomenys bus paskelbti gruodžio pradžioje, D. Stumbrys spėjo, kad galime tikėtis ryškaus mirtingumo augimo šuolio ir jau galėsime kalbėti apie tą pokytį, kuris yra reikšmingas.
Eksperto skaičiavimais, jau nuo rugpjūčio mėnesio Lietuvoje fiksuojamas nedidelis mirtingumo augimas.
„Paskutinius tris mėnesius (rugpjūtį, rugsėjį ir spalį) mes turime jau aukščiau negu vidurkį. Sulaukime lapkričio duomenų, tikėtina, kad ten bus pakankamai daugiau“, – tv3.lt paaiškino D. Stumbrys, pridūręs, kad tuomet jau galima bus galima sakyti, kad mirtingumas yra išaugęs.
Ministras: išaugęs mirtingumas šalyje yra susijęs su širdies, kraujagyslių ligomis
Išaugęs mirtingumas Lietuvoje yra susijęs su širdies, kraujagyslių ligomis, sako laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, rašoma BNS.
„Matome, kad bendras mirčių skaičius auga, skirtingai nei pavasarį, kai jis neperžengė vidurkio tam tikro statistinio keleto metų. (...) Galime pasakyti, kad tik tiek, kad didžioji dalis mirčių yra siejama su širdies kraujagyslių ligomis. Tiesa, ne infarktai, ne insultai. Tai mirtys, kurios nėra susijusios su staigiomis mirtimis“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Veryga.
Ministro teigimu, mirštamumas labiausiai išaugęs 80–89 metų amžiaus grupėje.
„Ką dar matom, kad tas augimas yra nulemtas mirčių, kurios įvyksta namuose“, – kalbėjo jis.
Pasak A. Verygos, Higienos institutui nurodyta išsiaiškinti, ar mirusieji neseniai nebuvo išrašyti iš gydymo įstaigų, kokią medicininę pagalbą gavo iki mirties. Papildoma informacija, anot ministro, lems, kokių priemonių toliau bus imamasi.
„Gali būti dalis išaugusių atvejų susiję su negautomis paslaugomis. Bet nebūtinai susiję su tuo, kad fiziškai kažkokia paslauga negaunama, nes gaunam žinučių tokių, kad žmonės tiesiog bijo kviestis greitąją pagalbą, vykti į gydymo įstaigas. Ypač tie, kurie yra vyresni“, – aiškino A. Veryga.
„Perteklinės mirtys“ – viso pasaulio problema
„Euromomo“ pateikiamais duomenimis, 2020-ieji iki pandemijos pradžios pasižymėjo mažiausiu perteklinio mirtingumo lygiu, lyginant su ankstesniais dviem metais. Tačiau nuo kovo mėnesio kreivė šokteli aukštyn, o nuo balandžio – lenkia ir 2018-2019 metus.
JAV vien per kovo-liepos mėnesius užfiksuota daugiau nei 225 tūkst. „perteklinių mirčių“, du trečdaliai jų – nuo Covid-19, teigiama Virdžinijos ir Jeilo universitetų mokslininkų tyrime.
Spalio viduryje Londono imperatoriškojo koledžo pristatytoje ataskaitoje rašoma, kad 21 išsivysčiusioje šalyje (Baltijos šalys į tyrimą nepateko dėl pernelyg mažų skaičių) pirmoji pandemijos banga nusinešė 206 tūkst. gyvybių daugiau negu statistinis paskutinių penkerių metų vidurkis. Tai yra net 18 proc. išaugęs mirtingumas tuo laikotarpiu, pažymima „Reuters“.
