„Šis teisės aktas suteikia administracijai papildomų galių, kurios gali būti panaudotos, jeigu susiklostytų atitinkamos aplinkybės“, – aiškino jis.
Tačiau B.Obama pridūrė, kad „to teisės akto pasirašymas neskelbia pokyčio administracijos sankcijų politikoje, kurią mes kruopščiai sukalibravome pagal faktinę padėtį ir koordinavome su mūsų sąjungininkais bei partneriais“.
B.Obama sakė, kad jo administracija toliau glaudžiai dirbs su JAV sąjungininkais, reaguodama į padėtį ir „toliau vertins bei kalibruos mūsų sankcijas, atsakydama į Rusijos veiksmus“.
Prezidentas pakartojo savo raginimą Rusijai „nutraukti okupaciją ir mėginimą aneksuoti Krymą, baigti separatistų palaikymą rytų Ukrainoje“.
Jis taip pat pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos pasiruošusios atšaukti sankcijas, jeigu Rusija deeskaluos šį konfliktą pagal ankstesnį susitarimą, kuris „gerbia Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą“.
B.Obama ne kartą sakė, kad jam atrodo, jog mėginimai skelbti papildomas JAV sankcijas nesuderinus veiksmų su Europos Sąjunga (ES) neduotų pageidaujamų rezultatų.
Ketvirtadienį Briuselyje vykusiame 28 šalių bloko viršūnių susitikime buvo patvirtintos sankcijos dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, dėl kurių buvo susitarta mėnesius anksčiau, tačiau naujų priemonių nebuvo imtasi tuo metu, kai Rusija grimzta į precedento neturinčią finansų krizę.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollandas (Fransua Holandas) ketvirtadienį sakė, jog jeigu Rusija „pasiųs signalą, kurio tikimės, tuomet nėra reikalo naujoms sankcijoms“.
„Priešingai – tuomet mums reikėtų pagalvoti, kaip mes irgi galėtume pradėti deeskalaciją“, – pridūrė jis.
Vakarų šalys kaltina Rusiją kurstant krizę Ukrainoje, kurioje nuo balandžio žuvo bent 4,7 tūkst. žmonių, o beveik milijonas gyventojų buvo priversti palikti savo namus. Maskva neigia palaikanti prorusiškus separatistus arba teikianti jiems karinę pagalbą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
