Ši kelionė įvyks praėjus daugiau negu septyniems dešimtmečiams po to, kai pasaulis pirmąkart suvokė, jog jam iškilo grėsmė susinaikinti, amerikiečių lėktuvui „Enola Gay“ numetus bombą „Little Boy“ („Berniukas“) ant to vakarinio Japonijos miesto.
Bombos sprogimas nusinešė apie 140 tūkst. žmonių gyvybių. Dalis jų žuvo iškart, sudeginti akinamai spindinčio atominio sprogimo ugnies kamuolio arba užmušti smūginės bangos, bet daugelis kitų mirė vėliau nuo sužalojimų arba spinduliuotės sukeltų ligų vėlesnėmis dienomis, savaitėmis, mėnesiais arba metais.
Po trijų dienų Jungtinės Valstijos numetė kitą atominę bombą ant Nagasakio.
B.Obamai skaičiuojant paskutiniuosius savo kadencijos mėnesius, šis vizitas taip pat žymi septynerių metų sukaktį po to, kai jis paragino pasaulį atsisakyti branduolinių ginklų, sakydamas įsimintiną kalbą Prahoje, padėjusią jam pelnyti Nobelio taikos premiją.
Nors pasaulis mūsų dienomis atrodo nė kiek nepriartėjęs prie tos vizijos išsipildymo, B.Obama tikriausiai pasinaudos simboliniu vizitu Hirošimoje, kad atkreiptų dėmesį į išliekančias grėsmes.
„Noriu dar kartą pabrėžti egzistuojančią labai realią (konfliktų) riziką ir būtinybę nedelsiant veikti, kurią turėtume jausti mes visi“, – B.Obama sakė žurnalistams per Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Japonijoje.
„Mūsų vizitas Hirošimoje ... dar kartą patvirtins mūsų bendrą viziją apie pasaulį be branduolinių ginklų“, – jis sakė anksčiau šią savaitę, pakartodamas frazę, kurią buvo ištaręs Čekijos sostinėje.
B.Obamą lydės Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė), kurio dalyvavimas „pabrėš nepaprastą aljansą“, sukurtą Japonijos ir Jungtinių Valstijų iš karo pelenų, pažymėjo Amerikos lyderis.
