Nekyla abejonių, kad prie B. Obamos pergalės JAV prezidento rinkimuose prisidėjo jo komandos gebėjimas kampanijos metu efektyviai išnaudoti interneto platformų, tokių kaip „Facebook“ ar „YouTube“, potencialą.
Artėjant 2009 m. birželį rengiamiems Europos Parlamento rinkimams, naujų bendravimo su rinkėjais kanalų ieškos ir Europos politikai.
„Prezidentu 2.0“ B. Obama buvo pakrikštytas ne be reikalo – juo buvo ir tebėra prisotinta didelė pasaulinio kompiuterinio tinklo dalis.
Nauja interneto ir technologijų karta užaugo ne tik Amerikoje. Internetą turi 60 proc. europiečių šeimų, todėl neišnaudoti jo teikiamų privalumų rinkiminėje kovoje politikams būtų tolygu savižudybei.
Antroji interneto karta
„Jei tavęs nėra internete, tavęs iš viso nėra“ – šią aksiomą jau įsisąmonino daugelis politikų. Internetas plečiasi ir įgauna naujas formas, tarytum visata po didžiojo sprogimo. Jame – trilijonai unikalių interneto adresų, daugiau nei milijardas Twitter'io žinučių, milijonai Facebook'o vartotojų, Wikipedijos įrašų, tinklaraščių ir „YouTube“ vaizdų.
Antrosios kartos „Web 2.0“ internetas – tai jau nebe vienkryptė komunikacija, bet dvipusis bendravimas ar net polilogas: galimybė ne tik klausytis, bet ir nieko nelaukiant įsitraukti į pokalbį, pareikšti nuomonę, bendradarbiauti ir ieškoti bendrų sprendimų.
Interneto demokratija: „paskaipink“ savo europarlamentarui
Tiesioginės dalyvaujamosios interneto demokratijos reikšmę suvokia daugelis naujos kartos politikų, sugebančių išnaudoti ne tik tradicinės žiniasklaidos teikiamus privalumus. Komunikacijos virtualioje erdvėje galimybės gerokai viršija įprastinių bendravimo su piliečiais kanalų potencialą.
Turėti paprasčiausią interneto svetainę šiais laikas nebepakanka. Ne vienas Europos politikas rašo tinklaraštį, naudojasi „Twitter“, „Facebook“ ir kitais socialiniais tinklais, transliuoja RSS srautus, „Flickr“ skelbia nuotraukas, o „YouTube“ talpina vaizdo medžiagą.
Galbūt vieną gražią dieną galėsime nemokamai „paskaipinti“ savo atstovui Europos Parlamente ir pasidomėti, kaip jam ar jai sekasi dirbti ties mums rūpimu klausimu? Galbūt „Google Latitude“ ar “Loopt Mix“ programų dėka nedelsiant galėsime sužinoti, kur yra mums atstovaujantis europarlamentaras? Tačiau kol kas sugrįžkime į dabartį.
Europarlamentarų žingsniai interneto platybėse
Be interneto ir kitų informacinių technologijų kaip be rankų jaučiasi daugelis europarlamentarų. Su rinkėjais jie bendrauja išnaudodami vis daugiau interneto teikiamų galimybių.
Liberalų ir demokratų aljanso pirmininkas iš Jungtinės Karalystės Graham Watson tikina, kad „Facebook“ yra puiki bendravimo su draugais ir šalininkais priemonė. „Mano apygardos rinkėjai „veidaknygę“ naudoja siekdami atkreipti dėmesį į jiems rūpimus vietinius klausimus, o kolegos politikai per ją platina idėjas ir palaiko ryšius“, – sako politikas.
Danijos socialdemokratų atstovas Dan Jørgensen sako praleidžiąs nemaža laiko bendraudamas per „Facebook“ ir savo interneto puslapį, o artėjant rinkimams komunikacijai skirs dar daugiau dėmesio.
Arčiau rinkėjų
Vienas jauniausių EP narių švedas Christofer Fjellner (Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija), kasdien rašantis „blog'ą“, modernias elektronines technologijas laiko svarbiais informacijos teikimo ir gavimo įrankiais.
„Rinkėjai tikisi kasdieninės mano veiklos ataskaitos. Jei jie nesupranta, kuo aš užsiimu, reiškia, jog privalau tobulinti komunikaciją“, – mąsto 32 m. europarlamentaras.
Britų leiboristas Richard Corbett – pirmasis tinklaraštį pradėjęs rašyti europarlamentaras. Anot jo, norintiems įveikti atstumą toliau nei nacionaliniams ar vietos politikams nuo rinkėjų esantiems EP nariams svarbu išnaudoti ne tik tradicinės žiniasklaidos kanalus.
Bendravimas be tarpininkų
Mūsų pakalbintų europarlamentarų nuomone, naujosios technologijos ES politinėje arenoje vaidins vis didesnį vaidmenį.
G. Watson nuomone, el. technologijos užims svarbią nišą regioninėse, nacionalinėse ir europinėse rinkimų kampanijose. „Jos užtikrina komunikavimo prieinamumą ir neformalumą, nebelieka tarpininkų“, – sako jis.
„Naujosios technologijos gali paskatinti aktyviai diskutuoti ir įsitraukti“, – tvirtina Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso pirmininkė Monica Frassoni iš Italijos.
D. Jørgensen siūlo kol kas nesitikėti JAV rinkimų kampanijos mastus atitinkančio interneto komunikacijų proveržio ir poveikio ES, tačiau tiki, kad naujosios technologijos Europos Parlamento rinkimuose vaidins didesnį vaidmenį nei bet kada. „Pasistengti tikrai verta – naujos priemonės padeda pasiekti naujas rinkėjų grupes“, – pabrėžia politikas.
