Ketvirtadienio popietę jie nusileido Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose. Kartu nusileido ir du kuro papildymo ore lėktuvai KC-135, jie atgabeno naikintuvus aptarnaujantį personalą. Iki šiol JAV kariai patruliavo keturiais naikintuvais F-15 C "Eagle".
Baltijos šalys neturi tinkamų orlaivių savarankiškai oro erdvės apsaugai, todėl NATO sąjungininkės rotuodamos siunčia savo lėktuvus ir karius.
Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, papildomi naikintuvai atsiunčiami reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir papildomą karinį aktyvumą Karaliaučiaus krašte.
"Esant padidintam koviniam parengimui ir budrumui ir kariniam aktyvumui aplink mūsų sienas, atvyksta papildomos pajėgos", - BNS ketvirtadienį sakė ministras.
Lietuvos krašto apsaugos ministerijos duomenimis, 2012 ir 2013 metais NATO naikintuvai daugiau nei 40 kartų per metus buvo keliami reaguoti į Rusijos karinių orlaivių skrydžius prie Baltijos valstybių sienų.
"Šių metų sausį ir vasarį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, NATO naikintuvų skrydžių, skirtų Rusijos orlaiviams atpažinti, skaičius buvo didesnis", - BNS informavo ministerija.
Papildomai NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse dislokuojami JAV naikintuvai, kaip ir nuo sausio pradžios misijoje dalyvaujantys JAV orlaiviai, atskrido iš nuolatinės dislokacijos vietos Lakenheatho aviacijos bazėje, Jungtinėje Karalystėje.
Jungtinės Valstijos atsiunčia šešis papildomus "F-15" naikintuvus Baltijos šalių oro policijos misijai sustiprinti.
"Turiu patvirtinimą, kad bus sustiprinta oro policijos misija, atsiunčiant papildomus šešis F-15 naikintuvus", - BNS ketvirtadienį sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Šiuo metu JAV kariai patruliuoja su keturiais naikintuvais F-15 C "Eagle". Misija vykdoma iš Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose.
Baltijos šalys neturi tinkamų orlaivių savarankiškai oro erdvės apsaugai, todėl NATO sąjungininkės rotuodamos siunčia savo lėktuvus ir karius.
JAV ruošiasi padidinti karinę paramą Lenkijai ir Baltijos šalims, sako Hagelis
Jungtinės Valstijos planuoja sustiprinti bendradarbiavimą su Lenkija ir Baltijos šalimis, siekdamos pademonstruoti paramą savo sąjungininkėms po Rusijos intervencijos į Ukrainą, trečiadienį pranešė Pentagono vadovas Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis).
„Šį rytą Gynybos departamentas imasi priemonių mūsų sąjungininkams paremti“, tai bus ir išplėstinės aviacijos pratybos Lenkijoje, ir JAV vaidmens NATO patruliavimo misijoje virš Baltijos valstybių sustiprinimas, sakė Ch.Hagelis įstatymų leidėjams.
Ch.Hagelis taip pat sakė, kad NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Philipas Breedlove'as (Filipas Bridlavas) planuoja tartis su Vidurio ir Rytų Europos gynybos vadais.
„Pats laikas vadovauti išmintingai, stabiliai ir tvirtai“, – sakė Ch.Hagelis Senato ginkluotųjų pajėgų komitete.
„Laikas mums visiems stoti už ukrainiečius ir palaikyti jų teritorinį vientisumą ir suverenitetą, ir jų teisę turėti vyriausybę, kuri atitiktų savo žmonių siekius“, – kalbėjo jis.
Tame pačiame posėdyje JAV aukščiausio rango kariškis generolas Martinas Dempsey (Martinas Dempsis) pareiškė, kad anksčiau trečiadienį jis kalbėjosi su savo kolega Rusijos generolu Valerijumi Gerasimovu ir paragino „susilaikyti“.
„Aš jam paaiškinau, kokiu mastu pasaulyje atmetama teritorinė Rusijos agresija. Aš raginau jį susilaikyti artimiausiomis dienomis, kad liktų erdvės diplomatiniam sprendimui“, – sakė generolas.
M.Dempsey, kuris yra JAV jungtinio štabų komiteto pirmininkas, dar pasakė kalbėjęsis su Baltijos šalių, taip pat Vidurio ir Rytų karo vadais.
„Suprantama, jie yra susirūpinę. Jie nori iš mūsų savo saugumo užtikrinimo“, – pažymėjo M.Dempsey.
„Per tuos pokalbius mes įsipareigojome plėtoti galimybes, kad pateiktume tuos užtikrinimus ir atgrasintume Rusiją nuo tolesnės agresijos“, – pridūrė generolas.
Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos vadovai antradienį sakė esą „sukrėsti“ Rusijos veiksmų Ukrainoje ir palygino šiuos veiksmus su Sovietų invazijomis į jų šalis per šaltąjį karą.
Šią savaitę NATO surengė skubių posėdžių, Lenkijai pareikalavus pasikonsultuoti dėl „4-ojo straipsnio“, kai Ukrainoje vyksta krizė, prorusiškos jėgos de facto kontroliuoja visą Krymo pusiasalį.
Pagal Šiaurės aljanso sutarties 4-ąjį straipsnį bet kuri NATO narė gali reikalauti konsultacijų, jeigu, jų nuomone, gresia pavojus jų teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Jungtinės Valstijos yra dislokavusios maždaug 10 savo karo lakūnų Lenkijoje, kur jie dalyvauja kariuomenės apmokymuose, o NATO jau dešimt metų patruliuoja oro erdvėje virš Estijos, Latvijos ir Lietuvos.
Oro patruliai kas keturi mėnesiai keičiasi; šiuo metu Baltijos šalių erdvę kontroliuoja amerikiečių lakūnai, perėmę šią atsakomybę iš belgų.
Protestuodamos dėl įvykių Ukrainoje, Jungtinės Valstijos šiuo metu yra įšaldžiusios karinį bendradarbiavimą su Rusija – atšauktos planuotos pratybos, mokymai ir mainai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
