Kiek anksčiau buvęs Armėnijos vadovas Seržas Sargsianas kritikavo dabartinę, karą pralaimėjusią, valdžią. Jis pareiškė, kad valdžia naudojo netinkamą taktiką kare dėl nepripažino Kalnų Karabacho teritorijos, kad jis pats būtų „nedelsiant panaudojęs „Iskanderius“. Jis taip pat ir uždavė klausimą, kodėl šie kompleksai nesubombardavo Azerbaidžano naftos ir dujų sektoriaus objektų.
Atsakydamas į šiuos kaltinimus N. Pašinianas pareiškė, kad Rusijos raketos buvo paprasčiausiai netinkamos naudojimui, rašoma RBC.
„Tegul (S. Sargsianas) iš pradžių paklausia, kodėl „Iskander“ raketa nesprogo? Arba kodėl sprogo, pavyzdžiui, 10 proc.“ – piktinosi Armėnijos premjeras interviu portalui „1in.am“. „Nežinau… 80-ųjų technika“, – į žurnalisto klausimą „argi taip būna?“ atsakė politikas.
„Buvo panaudotas, bet negaliu pasakyti, kuria kryptimi“
Karinio konflikto Kalnų Karabache metu Armėnija turėjo mažiausiai 16 raketų kompleksų: aštuonis „Elbrus“, keturis „Točka“ ir keturis „Iskander“. Praėjusių metų lapkritį generolas-pulkininkas Movsesas Akopianas, pasitraukęs iš vyriausiojo Armėnijos kariuomenės karinio inspektoriaus pareigų, žiniasklaidai paaiškino, kad karo veiksmų metu iš tiesų buvo panaudotas „Iskander“. „Buvo panaudotas, tačiau negaliu tiksliai pasakyti, kuria kryptimi“, – mįslingai aiškino jis.
Raketų kompleksas „Iskander“ pirmą sykį Jerevane buvo pademonstruotas 2016-ųjų rugsėjį, karinio parado metu. Šalies gynybos ministerija patvirtino gavusi šią ginkluotę 2017-ųjų vasarį, pažymėjusi, kad kontrakto su Rusija detalės yra įslaptintos.
Karinis konfliktas tarp Azerbaidžanu ir Armėnija dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 2020 metų rugsėjo 27-ąją. Abi pusės patyrė nuostolių, buvo naudojama sunkioji artilerija. Jau lapkričio 10-ąją buvo paviešintas bendras Azerbaidžano, Armėnijos ir Rusijos prezidentų pareiškimas dėl karo veiksmų nutraukimo. Paliaubų sutarties sąlygos faktiškai reiškė Armėnijos kapituliaciją.
„Iskander“ dislokuotas ir Kaliningrade
Su Kremliumi siejamame JAV portale „The National Interest“ rašoma, kad „Iskander“ yra pavojingiausias Rusijos ginkluotųjų pajėgų ginklas, nes jis turi labai žemą aukščio barjerą nebranduolinių užtaisų naudojimui, o ilgas raketų skrydžio nuotolis ir jų gebėjimas prasiskverbti per priešraketinę gynybą gali pridaryti daug žalos „oro uostuose, logistikos centruose ir panašiuose objektuose“.
2008-aisiais tuometinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad „atsakydama į JAV veiksmus Lenkijoje“ Rusija Kaliningrado srityje dislokuos „Iskander“. 2011-aisiais jis pakartojo, kad Rusija dislokuos Kaliningrade „Iskander“, jeigu NATO ir toliau plės savo priešraketinės gynybos tinklą Europoje. 2016-ųjų spalį buvo gauti nepaneigiami įrodymai, kad „Iskander“ yra dislokuotas Kaliningrade.
Pasak Vakarų ekspertų, branduolinį užtaisą galinčios nešti „Iskander“ raketos yra skirtos tiksliai naikinti taikinius, esančius už 50–500 kilometrų. Taigi, Kaliningrado srityje laikomi kompleksai potencialiai galėtų smogti taikiniams kaimyninėse valstybėse, NATO narėse – Baltijos šalyse ir Lenkijoje, taip pat pietų Švedijoje.
Daugelį metų branduolinius užtaisus galintis nešti „Iskander“ Rusijos propagandoje yra naudojamas kaip kaimyninių šalių gąsdinimo priemonė.