„Jeigu skrydžio vadas gauna pranešimą apie užminavimą, tai yra priimamas sprendimas leistis artimiausiame oro uoste, o pagal vakarykštę situaciją tai buvo Vilniaus oro uostas“, – „tut.by“ cituojamas pilotas.
Pasak skrydžių eksperto, visi įgulos pasirinkimai, kur skristi nelaimės atveju, baigėsi vos tik į orą buvo pakeltas baltarusių naikintuvas. „Kadangi į orą buvo pakeltas naikintuvas, ekipažas buvo priverstas vykdyti karinio lėktuvo nurodymus. Net jeigu dispečerio informacija prieštarauja naikintuvo nurodymams, civilių lėktuvas paklūsta kariniam. Tokiais atvejais, dažniausiai, naikintuvas skrenda priekyje civilio lėktuvo. Tai yra „Ryanair“ pilotams paprasčiausiai nebuvo pasirinkimo, jie buvo priversti leistis Minske, nes buvo pakeltas karinis orlaivis – veikė pagal instrukcijas“, – aiškino jis.
Naikintuvo pilotas, pasak eksperto, tiesiog vykdė įsakymą ir, tikriausiai, net nežinojo, kas vyksta ore. „Jam net nepateikia informacijos, bomba lėktuve ar cholera, jam yra duodama karinė užduotis, kurią jis privalo įvykdyti. Yra keli karinės parengties lygiai, aukščiausia – kuomet pilotas sėdi kabinete, o lėktuvas yra pasirengęs išskristi, toks lygis šalyje įvedamas užpuolus šalį, teroro aktų atveju. Tačiau kol nėra išsamios informacijos, negalima atmesti, kad tuo metu nebuvo treniruočių skrydžių, galbūt, todėl pilotas jau buvo ore ir buvo tiesiog nukreiptas į naują užduotį“, – aiškino jis.
Galimų sankcijų klausimas: jeigu įsikištų ir Rusija, tai atsilieptų ES vežėjams
Pilotas atskleidė, kad „saugodama Baltarusiją“ Rusija gali atsakyti analogiškomis sankcijomis ES, jeigu šalys nuspręstų uždaryti Baltarusijos oro erdvę. „Gali, tik klausimas, ar tam yra pasirengusi Europos Sąjunga ir Rusija. Jeigu Rusija imsis dengti Baltarusiją iki galo, tai jie gali atsakyti oro erdvės uždarymu ES virš savo teritorijos, o tokiu atveju tai kainuos milžiniškus pinigus, pavyzdžiui, skrydžių Kinijos, Japonijos, Australijos kryptimis. Vakarų šalys to nesiims, nes tai yra didžiuliai nuostoliai vežėjams, o dėl COVID-19 situacija ir taip nėra paprasta“, – cituojamas ekspertas.
Jis taip pat pažymėjo, kad „Belavia“ skrydžių draudimas ES teritorijoje gali baigtis analogišku baltarusių atsaku Vakarų oro linijoms ir priminė okupuoto Krymo situaciją: ten, anot pašnekovo, ramiai skraido vidinės Rusijos oro linijos ir netrukdomai naudojasi Vakarų technologijomis, ar atlieka skrydžius už Rusijos ribų.
Trys klausimai dėl oficialios valdžios versijos
Oficiali versija, kad lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas dėl užminavimo pranešimų taip pat kelia daug klausimų, „tut.by“ teigia ekspertas: „Pirmas klausimas, aišku, tikslinis vieno iš keleivių sulaikymas. Antras klausimas – artimiausias nusileisti oro uostas buvo Vilniuje, ir tai buvo galutinis kelionės taškas. Net jeigu iš principo reikėjo nutupdyti lėktuvą Baltarusijoje, tai artimiausias oro uostas nuo Lydo yra Grodne, jis funkcionuoja, o ne Minske. Trečiasis klausimas – spec. tarnybų veiksmai. Mes matome kadrus, kaip keleivius išveda į gatvę, jie stovi prie lėktuvo. Tai juk visiška kvailystė! Jeigu gautas signalas, kad lėktuve bomba, žmones kuo skubiau evakuoja, o ne laiko kartu su daiktais. Tai yra arba čia ne profesionalai dirbo, arba iš anksto žinojo, kad nėra ten jokios bombos“.
