Pranešimai apie tariamus R. Pratasevičiaus ryšius su neonaciais pirmiausia pasirodė rusiškai rašančiose priemonėse, bet greitai buvo paskelbti ir dešimtimis kitų kalbų.
Socialiniuose tinkluose pradėjo rastis nuotraukų, kuriose matyti jauni vyrai, demonstruojantys nacių pasisveikinimą arba dėvintys SS atributiką. Prie jų melagingai teigiama, kad vienas nuotraukose esančių jaunuolių yra R. Pratasevičius. Ekspertai tai vadina įprasta diskreditavimo kampanija, panašia į kitas, nukreiptas prieš Kremliaus kritikus.
Naujienų agentūrai AFP pavyko nustatyti vieną toje nuotraukoje matomą asmenį, rodantį nacistinį pasveikinimą.
Tai jaunas baltarusis Kanstancinas Achromenka, kuris patvirtino savo tapatybę ir nurodė, kad ta nuotrauka daryta „prieš 10–12 metų“.
„Mes niekada nebuvome naciai. Tas nuotraukas darėme tiesiog juokais, nes Baltarusijos valstybinė propaganda mus vadino naciais“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Taip pat paaiškėjo, kad kitas nuotraukoje su esesininkų šalmu įamžintas vyras yra ne R. Pratasevičius, o Eduardas Lobovas, buvęs Baltarusijos politinis kalinys, tapęs savanoriu kovotoju Rytų Ukrainoje.
Žurnalistas ar kovotojas?
Daugelyje pranešimų dėmesys skiriamas faktui, kad R. Pratasevičius, kaip jis pats pripažįsta, 2014 metais Rusijai aneksavus Krymą kurį laiką praleido Ukrainos sukarintų pajėgų daliniuose.
R. Pratasevičius juose vadinamas „teroristu“ ir „ekstremistu“; taip pat teigiama, jog jis kovojo batalione „Azov“, kuriame nemažai karių neslėpė palankumo baltųjų viršenybės ir neonacistinėms idėjoms.
R. Pratasevičiaus šeima, kolegos ir net kai kurie „Azov“ kovotojai tvirtina, kad Ukrainoje jis lankėsi tik kaip žurnalistas, nors lydėjo ukrainiečių pajėgas, kovojančias su Rusijos palaikomais separatistais.
Prie kai kurių komentarų apie R. Pratasevičių pridedama karinę uniformą dėvinčio jauno vyro nuotraukų. AFP nepavyko nustatyti, ar jose tikrai yra nufotografuotas šis žurnalistas.
Vienose nuotraukose į Ramaną panašus jaunas vyras dėvi karinę uniformą, kitose jis laiko Kalašnikovo automatą ir šypsosi prieš kamerą.
Jis ne kartą buvo nufotografuotas šalia karių su bataliono „Azov“ skiriamaisiais ženklais. Šis savanorių padalinys buvo suformuotas po Krymo pusiasalio aneksijos.
„Baltarusija turi būti laisva“
Vladyslavas Sobolevskis, 2014–2017 metais vadovavęs šio bataliono štabui, nurodė, kad R. Pratasevičius prisijungė kaip žurnalistas, kad „padėtų Ukrainai ir ateityje – savo šaliai“.
„Jo požiūris buvo toks: Lukašenka turi trauktis. Baltarusija turi būti laisva“, – sakė V. Sobolevskis, kalbėdamas apie Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, prezidento postą užimantį nuo 1994 metų.
Lenkijoje gyvenantis R. Pratasevičiaus tėvas Dzmitras patvirtino, kad jo sūnus niekada nedalyvavo ginkluotame konflikte kaip karys.
„Mano sūnus yra ir buvo žurnalistas. Donbase jis buvo kaip žurnalistas, dirbo savo darbą“, – sakė jis.
Tai patvirtino Azovo bataliono vadas Andrijus Bileckis ir bataliono atstovė Anastasija Rymar. Pasak jų, R. Protasevičius lydėjo batalioną tik tam, kad parengtų reportažų apie dalinio veiksmus, tačiau pats kovose nedalyvavo.
„Tipiška Kremliaus propaganda“
26 metų vyras savo interviu dažnai kalbėdavo apie Ukrainoje praleistą laiką. Išlikęs vienas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip jam teikiama medicinos pagalba dėl per vieną mūšį gautos žaizdos.
Tačiau R. Pratasevičius visada tvirtino, kad buvo tik kovų metraštininkas ir pats niekada nekovojo.
Kovai su Rusijos skleidžiama dezinformacija sukurta Europos Sąjungos užsienio reikalų tarnybos svetainė Euvsdisinfo.eu nurodė, kad R. Pratasevičių sąmoningai bandoma „apjuodinti“ internete.
Viename svetainėje skelbiamame straipsnyje šis bandymas yra lyginamas su kitomis „pastangomis dezinformuoti“, paprastai nukreiptomis prieš tokius Kremliaus kritikus kaip Aleksejus Navalnas.
Rusija tvirtai palaiko A. Lukašenką, įkalinusį šimtus savo priešininkų po pernai kilusių masinių protestų po autoritarinio lyderio ginčytino perrinkimo dar vienai kadencijai.
Toks faktų, melo ir nepagrįstų ar neįrodytų teiginių maišymas „turi visus tipiškos Kremliaus propagandos ženklus“, nurodė Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „Atlantic Council“ vyresnysis mokslo darbuotojas Jakubas Kalensky.
„Tikslas nėra įtikinti visuomenę vienos įvykio versijos [teisingumu], bet pateikti daug skirtingų versijų, sudrumsti vandenis ir palaidoti faktus po storu melo sluoksniu“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
