Tikros, o ne suvaidintos demokratijos Baltarusijoje trokšta minios žmonių. Tačiau paradoksas: išorinis pasaulis apie tas minias žino daugiau nei patys baltarusiai. Taip pasakoja Lietuvoje šešerius metus gyvenanti baltarusė Marija. Ji ir pati šiandien vis dar negali susisiekti su giminaičiais savo šalyje – ten išjungtas ne tik internetas, bet kai kur – ir telefono ryšys.
„Žmonės iš provincijos nežino, kas buvo Minske šią naktį. Tai labai svarbu. Žmonės demoralizuoti, jie nežino, ką daryti, nėra interneto", – pasakoja balsų skaičiavimo organizatorė Marija Piatačenko.
Pasak balsų skaičiavimo organizatorės, apie pusė tūkstančio sekmadienį balsavusių jos tautiečių Lukašenkai pasiuntė aiškią žinią, nors neva ambasada ir darė viską, kad kuo daugiau žmonių nespėtų atiduoti balso.
„Svetlana Tichanovskaja laimėjo Vilniuje. 66 proc., pagal protokolą, o dabartinis prezidentas – 33 proc.“, – sakė M. Piatačenko.
„Mes matėme mišinį to, kas vyksta Čečėnijoje, kai rinkimų aktyvumas didesnis nei 100 proc. Matėme kažką panašaus iš Centrinės Azijos“, – komentuoja politologas Vytis Jurkonis.
Neva demokratiniais ir vakarietiškais juos vadina tik pats diktatorius. Tačiau, pasak politologų, Lukašenka supranta, kad beribė valdžia ima slysti iš rankų, antraip nebūtų sutelkęs tiek OMON‘o pajėgų ir tiesmukai išjungęs interneto, kad tik žmonių akių ir ausų nepasiektų tiesa. Tad esminis klausimas – kas Lukašenkos režimo laukia toliau?
„Pabaigos pradžia ir klausimas, ar tai truks savaites ar kelis mėnesius. (…) Režimas pats prašosi žmonių pykčio ir jis neabejotinai augs, jeigu Baltarusijos valdžia nebus lanksti“, – sako politologas Vytis Jurkonis.
Ekspertai neabejoja, kad protestai, veikiausiai – ir kruvini, Baltarusijoje nesiliaus. Klausimas tik, kokį mastą jie pasieks ir kiek brutaliai režimas leis sau dorotis su oponentais. O piktintis baltarusiai turi daugybę priežasčių ir be neskaidrių rinkimų", – mano V. Jurkonis.
„Realiosios gyventojų pajamos per dešimtmetį iš esmės nepadidėjo, su pandemija susidoroti nepavyksta, daugybė žmonių miršta ir dar negalime būti tikri dėl oficialių rodiklių. Tai ką turbūt bandys padaryti Lukašenka – tai parodyti, kad jisai reformuoja šalį“, – situaciją vertina politologas Linas Kojala
„Žmonės pamatė, kad tai žmonės ir regionuose, ir miestuose, ir kaimuose, ir jauni, ir seni – visas spektras. Ir ta vienybė, susierzinimas, kaip valdžia reaguoja ir netgi tyčiojasi iš jų – manau, kad ji linkusi augti“, – sako V. Jurkonis.
Tiesa, laukti Lukašenkos nuvertimo – vargu ar tikėtinas scenarijus. Didžiausia tikimybė – kad Lukašenka valdys ir toliau, tik gerokai susilpnėjęs ir nebe toks tikras, kad pergalę lengvai suklastos dar po penkerių metų. Ir, žinoma, visi dabar laukia Vakarų reakcijos.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ragina Baltarusiją paskelbti tikslius rinkimų rezultatus. Lietuvos užsienio reikalų ministras apgailestauja, kad rinkimai nebuvo demokratiški.
„Tai tikrai pirmaeilės svarbos klausimas ES. Todėl kviesčiau kartu su Moraveckiu, Lenkijos premjeru, kuris jau kreipėsi į ES vadovus siekiant inicijuoti neelinį EVT posėdį. Tai yra valstybė, kurios nepriklausomybės, demokratiškumo mes norėtume”, – sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Be abejo, bus diskutuojama apie sankcijas, apie diplomatines atsakomąsias priemones, bet kartu bus nenorima galutinai pastūmėti Baltarusijos į Kremliaus glėbį, nes tada, kai užsidaro visi keliai į Vakarus, Baltarusijai telieka viena kryptis – į Rytus“, – mano L. Kojala.
O štai kas sveikina Lukašenką – tai Vladimiras Putinas.
„Kremlius nesuinteresuotas permainomis, jiems užtenka neramumų Chabarovske. Jeigu būtų pakeistas „nepakeičiamas“ Lukašenka, Putinui tai nebūtų geros žinios ir tai būtų labai stiprus signalas Rusijos žmonėms. O Putinui to nereikia“, – pastebi V. Jurkonis.
Nekokios žinios dėl to ir Lietuvai. Didėjanti Rusijos įtaka kaimynei yra geopolitinė grėsmė ir mums patiems. Pati Baltarusija ir toliau lieka nesukalbama kaimyne, tą jau žinome iš Astravo istorijos. Sankcijomis bausti Lukašenką Vakarai yra bandę ir anksčiau, tačiau, pavyzdžiui, prekybos ribojimai apčiuopiamo rezultato nedavė. Tad Europos Sąjungai teks pasukti galvas, kaip reaguoti šįkart.
Beje, nemažai Baltarusijos režimo priešininkų gyvena būtent Lietuvoje. Dalis politologų mano, kad ką tikrai gali padaryti mūsų šalis – tai suteikti baltarusiams sąlygas garsiai reikalauti pokyčių.
