Pirmoje reportažo dalyje buvo kalbėta apie Baltarusijoje gruodžio 19 d. numatytus prezidento rinkimus. Šiame straipsnyje aptariami šalies ekonomikos aspektai ir verslo ryšiai su Lietuva. Į autorės pateiktus klausimus atsakė Mizeso mokslinio tiriamojo centro jaunieji ekonomikos ekspertai. Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusija negauna kreditų iš Maskvos, o artimiausiu metu jų tikriausiai negaus ir iš TVF, kokie šiuo metu egzistuoja finansiniai šaltiniai šalies ekonomikai palaikyti?
Vienas iš galimų variantų yra staigus šalies biudžeto, t. y. pensijų, algų, stipendijų, etatų ir atlyginimų valstybinėse įstaigose, mažinimas. Galbūt vyriausybė nuspręs parduoti kai kurias pramonės įmones suinteresuotiems asmenims, tačiau jie negali laukti iki paskutinės minutės, kol aktyvų vertė pasieks minimalią ribą. Tokia strategija pirmiausia gali būti naudinga Rusijos ir užsienio investuotojams.
Visai neseniai Minske buvo parduodamos įmonės už 7–10 milijardų Baltarusijos rublių (apie 6–8,5 mln. litų), tarp jų galima išvardinti laikrodžių gamyklą „Luč“ ir alaus daryklą „Alivarija“. Šios įmonės akcijų dalį įsigijo čekų „Karlsberg“ už 6,2 mln.dolerių, t. y. apie 14 mlrd. Baltarusijos rublių (apie 1,2 mln. litų). Idealiausias variantas būtų įmonių privatizavimas, palankių aplinkybių verslui klestėti sukūrimas ir visiškas ekonomikos liberalizavimas.
Per neseniai vykusį vizitą į Minską Lenkijos užsienio reikalų ministras pažadėjo Baltarusijos valdžiai mažiausiai 3 mlrd. eurų ES paskolą ir pagalbą, jeigu rinkimai vyks demokratiškai. Valdžia padarys viską, kad rinkimai atrodytų demokratiški vien dėl šitos paskolos. Iš tikrųjų niekas nežino, kas suteiks Baltarusijai paskolą – galbūt tai vėl bus Kinija. Pats baisiausias klausimas – kur keliaus šie pinigai. Jeigu jie vėl atsidurs „sandėliuose“, apie kokį ekonomikos efektyvumą galima kalbėti? Tai tiesiog bus neatsakingai sunaudotos lėšos.
Su kuriomis šalimis Baltarusija pasirengusi bendradarbiauti ir kokių šalių verslininkai pasirengę pradėti savo verslą Baltarusijoje? Kokios Lietuvos verslo perspektyvos jūsų šalyje?
Šiandien Baltarusija yra pasirengusi bendradarbiauti su visomis šalimis – verslininkai negaili lėšų prezentaciniams renginiams užsienyje. Tačiau bet koks verslas, įskaitant ir lietuvišką, ieškos investicinių galimybių atsižvelgdamas į vidaus rinkos imlumą, infrastruktūros būklę ir kitus veiksnius. Perspektyviausias kelias lietuviškoms įmonėms – investavimas į maisto ir miško pramonę, prekybos plėtra, įskaitant ir pakelės Minskas–Vilnius prekybą. Stambių įmonių (naftos chemijos, automobilių pramonės, stambių siuvimo gamyklų) aktyvų įsigijimas gali tapti rusiškos rinkos praradimo priežastimi, jeigu jų gaminamos prekės neturės paklausos Europoje. Taip pat galima būtų realizuoti įvairius trišalius projektus su išpopuliarintu prekiniu ženklu: Baltarusija–Lietuva–didelė Europos Sąjungos šalis.
Dėl nepalankaus Baltarusijos verslo klimato ir mokesčių sistemos kol kas per anksti kalbėti apie palankias sąlygas verslo ryšiams su Lietuva plėtoti. Reikėtų pasiekti tokį lygį, kad Lietuvos verslininkai nebijotų įeiti į Baltarusijos rinką, investuoti savo lėšas, nesibaimindami, kad rytoj jų pinigai tiesiog prapuls. Visų pirma dvišalio verslo perspektyvos priklauso nuo Baltarusijos ir Lietuvos vadovybių susitarimo. Jeigu bus susitarimas tarpvalstybiniu lygmeniu, bus ir susitarimas verslo lygmeniu. Užsienio investuotojai turi būti pasiruošę žaisti pagal valdininkų taisykles. Čia omenyje turima kyšiai, įvairiausių sprendimų atidėjimas ir daugybė patikrinimų. Tokios sąlygos bus priimtinos tik tiems, kurie jau yra įpratę prie tokių procedūrų gimtinėje.
Baltarusijos, kurioje privatizacijos procesas ypač lėtas, vadovybė paskelbė, kad per dvejus metus ketina privatizuoti apie 500 įmonių. Kokie galimi teigiami ir neigiami privatizacijos aspektai ir kaip Jūs vertinate Lietuvos investuotojus? Ar privatizacijai pasirinktas palankiausias metas?
Labiausiai teigiama, kad privatizacija prasidėjo. Vyriausybė turėjo ją pradėti tada, kai gamyklos dar nebuvo susidėvėjusios. Tuo metu tokios įmonės būtų aukščiau įvertintos. Prieš ekonominę krizę, kai kainos buvo nustatomos biržoje ir kai jos buvo aukštesnės negu šiandien, Baltarusija galėjo daugiau užsidirbti. Privatizacija yra būtina, nes privati nuosavybė – tai bet kokios ekonominės sistemos pagrindas, tai šalių bendradarbiavimo ir apskritai žmogaus teisių garantas.
Privatizacija būtina šalies biudžetui papildyti, todėl laiko klausimas yra svarbesnis Baltarusijos vadovybei negu užsienio investuotojams. Vienas iš teigiamų privatizacijos šiuo metu aspektų – galimybė įsigyti aktyvus už mažesnę kainą. Neigiami aspektai susiję su mažu vidaus rinkos imlumu, jo staigiu kritimu ir gyventojų perkamosios galios sumažėjimu. Lietuvos investuotojai gali laimėti iš patogios geografinės padėties ir pigios baltarusiškos darbo jėgos.
Nors Baltarusija – daug didesnė už Lietuvą šalis, stambių investuotojų joje nėra. Taip pat reikėtų paminėti, kad po įstojimo į Europos Sąjungą daug Lietuvos jaunimo emigravo ieškoti darbo užsienyje. Jeigu Lietuva negali sukurti darbo vietų savo gyventojams, vargu ar ji sugebės tai padaryti baltarusiams.
Laiko niekas nepasirinko. Tiesiog Baltarusija yra prie žlugimo slenksčio ir vadovybė įvairiais būdais ieško pinigų. Tačiau šiandieninis užmojis traktuojamas kaip nepasiekiamas rodiklis. Jeigu įmonės bus ir toliau parduodamos taikant griežčiausias sąlygas, privatizacijos procesas bus nesėkmingas.
Vidmantas Verbickas, LR ambasados Baltarusijoje pirmasis sekretorius ekonominiams klausimams, teigia, kad Lietuvos investuotojus labiausiai domina logistikos, transporto, tekstilės ir chemijos pramonės įmonės. Ar Baltarusijos verslininkai suinteresuoti investuoti Lietuvoje ir kokios ekonomikos sritys būtų patraukliausios Baltarusijos verslo elitui?
Be abejo, tai logistika, transportas, prekyba. Reikėtų paminėti maisto ir miško pramonę, įskaitant agrarinį sektorių. Gali atsirasti problemų dėl tekstilės kvotų Baltarusijos eksportui į Europos Sąjungos šalis ir dėl prekių konkurencijos su trečiojo pasaulio šalimis Bendrojoje ekonominėje erdvėje. Tai, kad chemijos pramonė glaudžiai susijusi su naftos ir dujų tiekimu, gali tapti investavimo žlugimo priežastimi. Baltarusijos įmonėms patraukliausios sritys visų pirma būtų uostų įrengimas ir transporto paslaugos, tai padėtų gabenti baltarusiškas kalio ir azoto trąšas galutiniam vartotojui. Tai maždaug apie 5–7 proc. viso Baltarusijos eksporto. Jeigu pavyktų atpiginti logistiką, gali atsirasti dvišalis susidomėjimas.
Baltarusijos verslo ėjimas į Europos Sąjungos rinką paspartėtų šalies vadovybei priėmus netikėtus sprendimus, pavyzdžiui, ėmusis masinio privatizuotų įmonių nacionalizavimo. Tokiu atveju Baltarusijos verslininkams būtų verta steigti filialus kaimyninėse šalyse, į jas, susidarius ekstremalioms sąlygoms, būtų galima perkelti savo įmones.
Ar palanku investuoti į privačias įmones Baltarusijoje, atsižvelgiant į šalies mokesčių sistemos ir vyriausybinio reguliavimo sudėtingumą?
Šiandieninėmis aplinkybėmis tai reiškia įkliūti į spąstus. Tiems žmonėms, kurie šiandien užsiima verslu ir kurie bent ką nors daro šioje šalyje, reikia žemai nusilenkti. Tačiau tai visada lyg ėjimas prarajos kraštu – bet kuriuo metu gali ateiti mokesčių inspekcijos darbuotojai, kurie gali atimti verslą, areštuoti turtą ir t. t. Todėl šiandien užsiimti verslu yra ypač sunku ir, aišku, reikėtų sušvelninti sąlygas verslui, kad tokia veikla būtų patraukli.
„Evli Securities“ vadovas Baltijos šalims ir Lenkijai Aidas Galubickas skeptiškai vertina verslo perspektyvas Baltarusijoje, teigdamas, kad ji „nebuvo ir nebus ta šalis, kur užsienio kapitalas jaustųsi laisvai“. Kaip Jūs vertinate šitą pareiškimą?
Visos posovietinės erdvės šalys, nors ir kokia jų praeitis, įrodė, kad jeigu yra noras plėtoti ir modernizuoti savo ekonomiką, jos tampa patrauklios užsienio investuotojams, ir Baltarusija anksčiau ar vėliau taps tokia šalimi. Svarbiausias veiksnys – palankių verslui sąlygų sukūrimas, šalies vadovybės noras šias sąlygas kurti. Tokiu atveju atsirastų garantijos, kurios patrauktų investuotojus.
Kodėl šiandien dauguma investitorių plėtoja verslą Singapūre? Nes ten verslui sukurtos tokios sąlygos, kad visi ten pasirengę dirbti. Baltarusija irgi ne išimtis. Jeigu joje bus palankios sąlygos, ateis ir užsienio kapitalas. Tam reikia tik vadovybės noro. Tokių investuotojų, kurie norėtų investuoti savo lėšas Baltarusijoje, yra, tačiau, palyginę jos mokesčių sistemą ir verslo klimatą su kitų šalių, jie renkasi kitas šalis. O tai – tiesiog prarasta Baltarusijos galimybė.
Liudmila Kazak/strong>
