Dideli protestai Baltarusiją krečia nuo praeitą sekmadienį įvykusių, anot opozicijos, suklastotų prezidento rinkimų, per kuriuos šeštai kadencijai buvo perrinktas autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka.
Milicija prieš protestuotojus naudojo vandens patrankas, gumines kulkas, kurtinamąsias granatas ir ašarines dujas.
Iš viso nuo protestų pradžios buvo sulaikyta beveik 7 tūkst. žmonių, šimtai buvo sužeisti ir du žuvo.
Penktadienį prieš ankstesnius teisėsaugos veiksmus protestavo medicinos darbuotojai, rikiavęsi į gyvąsias grandines prie savo darboviečių..
Prie Baltarusijos valstybinės filharmonijos pastato buvo susirinkę muzikantai ir mokytojai. Prie jų akcijos dieną buvo buvo prisijungę kandidatas į prezidentus Andrejus Dmitrijevas bei kandidatės Sviatlanos Cichanouskajos bendražygė ir prie rinkimų neprileisto Viktaro Babarykos štabo vadovė Maryja Kalesnikava.
Kaip ir ketvirtadienį, Minsko centre eitynes surengė protestuojančios moterys, žygiavusios Nepriklausomybės prospektu.
Prie taikių protestų prisidėjo visų Minsko taksi tarnybų vairuotojai.
Taikius protesto mitingus penktadienį rengė virtinės šalies pramonės įmonių darbuotojai. Protestavo trąšų įmonės „Belaruskalij“, Minsko traktorių gamyklos, Minsko automobilių gamyklos, Minsko ratinių vilkikų gamyklos, Navapolocko naftos perdirbimo įmonės „Naftan“, Gardino azoto trąšų gamyklos „Grodna Azot“, Minsko metropoliteno, Aukštųjų technologijų parko ir kitų įmonių darbuotojai. Demonstrantai reikalavo, kad būtų surengti pakartotiniai rinkimai, paleisti visi per protesto akcijas sulaikyti žmonės ir politiniai kaliniai, taip pat kad teisėsauga nebenaudotų smurto.
Virtinėje miestų, įskaitant Brestą ir Gardiną, protestuotojai savo reikalavimus išsakė su jais susitikusiems merams, bet Minsko administracijos vadovas Anatolis Sivakas su demonstrantais nesusitiko.
Penktadienį vakare apie 2,5–5 tūkst. demonstrantų, kurių didelę dalį sudarė Minsko traktorių gamyklos darbuotojai, susirinko prie Vyriausybės rūmų. Milicija protestuotojų nesiėmė vaikyti, o po 21 val. vietos (ir Lietuvos) laiku minia išsiskirstė.
Aliaksandrui Lukašenkai lojali CRK penktadienį paskelbė, esą dabartinis Baltarusijos vadovas per praėjusios savaitės balsavimą gavo 80,1 proc. balsų, o jo pagrindinė varžovė opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 procento.
Komisijos tvirtinimu, A. Dmitrijevas gavo 1,21 proc., Hana Kanapatskaja – 1,68 proc., o Siarhejus Čeračenas – 1,14 proc. balsų. Prieš visus kandidatus esą balsavo 4,59 proc. rinkėjų.
Rinkėjų aktyvumas siekė 84,28 proc., teigia CRK.
Posėdis faktiškai vyko slapta: apie jį nebuvo skelbiama, į jį nebuvo pakviesta žiniasklaidos atstovų, nevyko posėdžio vaizdo transliacija.
Šalies valdžios ir saugumo agentūrų veiksmai malšinant po rinkimų kilusius protestus sulaukė aštrios kritikos iš Europos Sąjungos ir JAV pareigūnų.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrelis (Žozepas Borelis) penktadienį paskelbė, kad Bendrija nepripažįsta oficialių Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų ir pradeda darbą rengiant sankcijas prieš asmenis, kurie pažeidė demokratinius principus.
„Baltarusija: ES nesutinka su rinkimų rezultatais. Prasideda darbas siekiant nubausti asmenis, atsakingus už smurtą ir falsifikavimą“, – parašė jis tviteryje penktadienį po ES užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijos.
Vaizdo ryšiu buvo surengtas neeilinis ES užsienio reikalų tarybos posėdis, kurio vienas iš pagrindinių klausimų buvo padėtis Baltarusijoje ir galimos sankcijos „kaltiesiems dėl smurto ir falsifikavimo“.
