A. Lukašenkos patikėtinis, generolas ir buvęs šalies generalinio štabo vadas A. Volfovičius aiškino, kad „problemos šaknys yra ne Baltarusijoje“ ir filosofavo klausimu: „O iš kur tie migrantų srautai apskritai atsirado?“.
Sąmoningai pamiršęs, kad į jo šalį visiškai legaliai atskrendantys migrantai vėliau atsiduria pasienyje su ES šalimis, Saugumo tarybos vadas aiškino, kad dėl „kadaise nuostabių šalių“ Libijos, Irano, Irako, Sirijos, Afganistano problemų yra kalti Vakarai, nes likusios Artimųjų Rytų šalys „klesti“, o liaudis anksčiau jo minėtose šalyse „gyveno laimingai ir net negalvojo apie Centrinę ar Rytų Europą“.
„Mes išgirdome naujienose per televizorių, kad Lukašenka nesaugos sienų, – „Current Time“ cituojamas vienoje iš pabėgėlių stovyklų Lietuvoje kalbintas 16-meti Amanas Mehari iš Eritrėjos. – Iš pradžių mes nepatikėjome, bet vėliau pasirodė vaizdo įrašas, kuriame kažkokie žmonės kirto sieną. Tuomet mes pamatėme, kad durys atidarytos, ir aš sau pasakiau, kad reikia vykti“.
A. Volfovičius eilinį sykį pakartojo Kremliaus propagandinę liniją apie „nekonstituciniu būdu pašalintus vietos lyderius“ – didžiausią abiejų daugiau nei 20 metų savo šalis valdančių diktatorių baimę – ir „sugriovė ten miestus, sukūrė situaciją, kurioje pasireiškė badas, skurdas“. „Aišku, žmonės bėga gelbėti savo vaikus, savo šeima“, – aiškino A. Volfovičius.
„Būtinos derybos“
Tačiau po ilgai trukusio monologo A. Volfovičius, net ir neklaustas, pasiūlė „išeitį“ iš situacijos: „reikia sėsti prie derybų stalo“.
„Tai, mano manymu nėra problemos sprendimas (užkardų statymas ir migrantų grąžinimas į Baltarusiją, – red. past.). Reikia jau sėstis prie derybų stalo ir ieškoti konsensuso, sprendimo. Tačiau pirmąjį žingsnį turi žengti partneriai, o ne Baltarusija“, – aiškino jis.
Kalbėtis apie derybų būtinybę Baltarusiją galėjo paskatinti augantis tarptautinis spaudimas dėl nelegalios migracijos skatinimo į ES šalis, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos šalių politika – neįsileisti migrantų pas save. Pats A. Volfovičius pripažino, kad ES šalys į Baltarusiją „bandė išstumti“ 8,5 tūkst. migrantų, o kol migrantai yra už ES ribų, jie kelia rūpesčių, tiek politinių, tiek ir ekonominių ar socialinių, pačiam Minskui.
Baltarusija siekia, kad ES nutrauktų sankcijų politiką dėl režimo veiksmų prieš opoziciją. O šių metų pradžioje Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pareiškė, kad „nesaugos sienų nuo migrantų ir narkotikų srauto“.
Nuo rugpjūčio pradžios Lietuva, Latvija ir Lenkija pradėjo taikyti migrantų „grąžinimo“ politiką, kuomet nelegaliai bandantys kirsti sieną migrantai iš Afrikos ar Artimųjų Rytų šalių yra neleidžiama į šalių teritorijas, o grąžinami atgal į Baltarusijos teritoriją.
Atšalus orams situacija pasienyje su Baltarusija darosi vis labiau įtempta. Teritorijoje buvo aptikti jau 5 mirusių migrantų kūnai, manoma, kad mirties priežastis – šaltis.
