Sekmadienį vykstančiame referendume iš viso balsuojama dėl trijų klausimų: naujojo žvalgybos įstatymo, pensijų sistemos reformų bei aplinkosaugos politikos.
Žvalgybos įstatymo šalininkai sako, kad prieš metus priimtas, bet dar neįgyvendintas įstatymas, yra reikalingas, kad Šveicarija pasivytų kitas šalis, turinčias efektyvesnių teisinių priemonių kovai su kibernetiniais nusikaltimais, šnipinėjimu ir ekstremizmu.
Tačiau kritikai mano, kad jis apribos piliečių laisvę, vargiai padės kovoti su šnipinėjimu ir ekstremizmu bei susilpnins šalies ilgametę neutraliteto politiką.
Šiuo metu Šveicarijos įstatymai draudžia valdžiai naudoti bet kokią kitą informaciją, jei ji nėra viešai prieinama arba yra gauta iš užsienio valstybių apie šalies viduje esančias grėsmes.
O remiantis naujuoju įstatymu, Federalinei žvalgybos tarnybai ir kitoms tarnyboms būtų leista klausytis telefono pokalbių, tikrinti elektroninį paštą, sekti veiklą internete bei naudoti slaptas vaizdo kameras ir mikrofonus įtariamiesiems sekti. Tačiau tokiems veiksmams leidimą turėtų duoti federalinis administracinis tribunolas ir federaliniai tarėjai.
Šveicarijos septynių narių vykdomosios tarybos narys Guy Parmelinas (Gi Parmelenas), vadovaujantis gynybos ir viešojo saugumo departamentui, sako, kad šalies valdžia mano, jog dabartinių įstatymų „nepakanka, atsižvelgiant į augančias grėsmes“.
„Mes visi šioje šalyje norime užtikrinti žmonių laisves. Mes taip pat norime išvengti piktnaudžiavimo, ir tikrai ne visi piliečiai turi būti stebimi. Tai tikrai nėra šio naujo įstatymo tikslas“, – sakė jis.
Tačiau „Schnüffelstaat Schweiz“ („Šnipinėjanti Šveicarijos valstybė“) pasivadinusi aktyvistų grupė teigia, kad įgyvendinus šį įstatymą kiltų grėsmė privačiam gyvenimui. Jos teigimu, „masinio stebėjimo“ metu esą būtų sekami visi elektroniniai laiškai, pranešimai „Facebook“, trumposios žinutės.
