„Kuomet jūs susitinkate su Rusija, negalima nieko atiduoti šiaip sau“, – išsakė perspėjimą leidiniui vienas Vakarų politikas, kurio žodžiai atspindi daugelio Europos diplomatų mintis JAV ir Rusijos prezidentų išvakarėse.
Rusijos įtakos šleifas
Jų baimės remiasi tuo, kad D. Trumpo nepatyrimas ir V. Putino gebėjimai meilikauti galų gale nulems JAV ir Europos sąjungos susilpnėjimą ir vėl sustiprins Maskvos pozicijas, praktiškai grąžinus jai galios valstybės statusą ir nepasiekus jokių pokyčių jos agresyvioje ir revanšistinėje politikoje.
D. Trumpo administracija dabar atsidūrė po milžinišku presu dėl Maskvos įtakos 2016-ųjų prezidento rinkimuose. Dar prieš tapdamas prezidentu D. Trumpas tapo prezidentu, jis ne vieną sykį užsiminė apie tai, kad Kremliui vadovauja „tikras lyderis“, su kuriuo jis tikisi tapti gerais draugais.
Atsidūręs Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas stengėsi vengti viešų pasisakymų Rusijos atžvilgiu dėl ir taip pasipylusių kaltinimų jo aplinkai ryšiais su Kremliumi. Tačiau jis nevengė viešų kaltinimų JAV ir NATO veiklai tuo, kad šie skyrė ar skiria nepakankamai lėšų gynybai.
„Jeigu Rusija vykdė kibernetinius išpuolius, jeigu Rusija ėmėsi kažkokių veiksmų, susijusių su mūsų rinkimais, aš norėčiau apie tai žinoti“, – pareiškė D. Trumpas gegužės 11-ąją savo interviu NBC, nepaisydamas to, kad išvakarėse žvalgybos vadas Danas Coatsas Kongreso nariams pareiškė, kad „tik aukščiausias pareigas užimantys rusų valdininkai galėjo sankcionuoti duomenų vagystę ir paviešinimą 2016-ųjų rinkimų metu, sprendžiant iš tikslų rimtumo ir masto“.
„Kuo ilgiau jie išbus kambaryje, tuo didesnis pavojus“
Iš dalies būtent todėl kai kurie Europos atstovai itin atsargiai stebi bet kokį galimą D. Trumpo ir V. Putino suartėjimą, nepaisant pažadų stiprinti NATO narių gynybos sistemos stiprinimą, kurį davė Pentagono vadas Jimas Mattisas – ir nepaisant to, kad D. Trumpo administracija pratęsė, o dėl kišimosi į rinkimus netgi ir praplėtė, sankcijas Maskvai.
„Užsienyje aiškiai matyti tam tikras nerimas. Jie sunerimę dėl to, kad V. Putinas ir D. Trumpas gali sudaryti kokį nors sandorį susitikimo metu, – pasakojo leidiniui Thomas Wrightas iš Brooking’s instituto, remdamasis savo pokalbiais su Europos Sąjungos valdininkais. – Putinas visuomet meistriškai veda pirmuosius susitikimus. Jis turi gaires, jis žino, kaip manipuliuoti žmonėmis. Jeigu D. Trumpas nebus pasirengęs, tai kuo ilgiau jis išbus kambaryje, tuo tai kelia didesnį pavojų“.
Visiems žinoma, kad pirmųjų susitikimų metu V. Putinui pavyko sužavėti prezidentus George’ą Bushą ir Baracką Obamą, kurie iškart ėmėsi derinti bendradarbiavimą, tačiau vėliau patyrė gilų nusivylimą, kuomet Rusija iš pradžių įsiveržė į Gruziją, o vėliau aneksavo Krymą ir įsiveržė į Ukrainą.
Botagas ir meduolis
Praėjusią savaitę D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Herbertas McMasteris žurnalistams neatskleidė būsimo pokalbio detalių, tačiau leido suprasti, kad JAV prezidentas „turės pasirengęs botagą ir meduolį.
„Mūsų santykiai su Rusija nesiskira nuo santykių su bet kuria kita šalimi tuo, kad mes atvirai jiems pranešame, kas mums kelia nerimą, kur mes matome problemas ir galimybes santykiuose“, – pareiškė H. R. McMasteris.
Anot jo, D. Trumpas pavedė savo padėjėjams sudaryti veiksmų planą, kuris leistų „duoti atkirtį destabilizuojančiam Rusijos elgesiui“ – ar tai būtų kibernetinis puolimas ar „politinė diversija“ JAV ir Europoje.
„Niekas nenori, kad tarp didžiųjų šalių prasidėtų karas, ar ne taip?“, – pridūrė jis
Didžiulį pasitikėjimą kariuomenėje užsitarnavęs Pentagono vadas J. Mattisas išsireiškė daug aštriau, kritikuodamas V. Putino karines avantiūras, už kurias susimokėti privalo rusų piliečiai.
„Rusija turi žinoti, kokius principus mes atstovaujame ir ko mes nepakęsime, – pareiškė jis kalbėdamas Europos karybos elitui Vokietijoje. – Kol jų lyderis sėja neramumus už Rusijos sienų, jis negalės atkurti jų gerbūvio ir iš naujo įpūsti jiems vilties“.
Europos valdininkai tikisi, kad būtent šie tvirti pasisakymai ir nuskambės iš D. Trumpo lūpų pirmojo susitikimo su V. Putinu metu.
Tačiau yra ir kita nuomonė, kuri teigia, kad JAV ir Rusijai bus būtina palaikyti darbinius santykius, norint išspręst įsisenėjusias geopolitines problemas Šiaurės Korėjoje, Irane ir Sirijoje.
Apgaulės ir blefo meistrai
Norint suprasti V. Putiną, D. Trumpui užtektų susipažinti su JAV gynybos ministerijos žvalgybos ataskaita, kuri buvo paviešinta praėjusią savaitę, ir kurioje kalbama, kad Maskva laiko JAV vienu iš savo pagrindinių priešų.
Kremlius įsitikinęs, kad JAV ruošia terpę Maskvos režimo pokyčiams“, – teigiama ataskaitoje. Ten taip pat nurodyta, kad Maskva kaltina Ameriką dėl daugelio nelaimių visame pasaulyje, įskaitant ir Arabų pavasarį, proputiniškos administracijos Ukrainoje nuvertimą, o taip pat revoliucijas Gruzijoje, Ukrainoje ir Kirgizijoje.
„D. Trumpas turėtų būti pasirengę tam, kad Rusija laiko save galios valstybe, užsitarnavusia lygių santykių, nepaisant to, kad ji įžūliai pažeidinėja tarptautinę teisę“, – teigia buvusi Pentagono darbuotoja Mara Karlin.
„Jis turėtų būti pasirengęs skundams dėl „Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos“, priešraketinės gynybos Europoje ir iš esmės klausimams dėl JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje“, – pridūrė ji.
D. Trumpo administracija neseniai priėmė sprendimą padidinti „Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos“ finansavimą iki 4,8 mlrd. dolerių kitais metais. Pati iniciatyva buvo inicijuota dar B. Obamos administracijos, kad būtų padidintas NATO sąjungininkių Europoje saugumas po karinių Rusijos veiksmų Ukrainoje ir Kryme. Ji numato amerikiečių kariuomenės nuolatinį buvimą regione, o tai V. Putinui kelia rimtą nepasitenkinimą.
„Abu jie – tamsiosios apgaulės pusės, klaidinimo ir nacionalinio simbolizmo meistrai, – rašo buvęs JAV gynybos ministerijos pareigūnas Derekas Chollet. – Akivaizdu, kad Putinas žais siūlymų dėl ISIS ir Sirijos kortomis. Tačiau ko jis pageidaus mainais? Nutraukti sankcijas? Išvesti kariuomenę iš Baltijos šalių? Ir ar užkibs ant to Trumpas?“
Ekspertas taip pat kelia klausimą, ar sugėdins D. Trumpas Rusijos prezidentą dėl kišimosi į JAV rinkimus taip, kaip jis pasielgė su savo sąjungininku Kataru, dėl šio tariamo teroristų finansavimo. „Aš jis sutiks su V. Putinu, kad tai išsigalvojimas?“ – klausia D. Chollet.
