Vyriausybės ataskaitoje teigiama, kad 2022 m. fiskaliniais metais 83 proc. viso JAV el. prekybos importo pasinaudojo šia spraga, vadinama „de minimis“.
Iš pradžių D. Trumpas vasario mėn. panaikino „de minimis“ išimtį, tačiau šis žingsnis greitai užgriuvo JAV muitinės ir pasienio apsaugos darbuotojus ir paskatino JAV pašto tarnybą trumpam sustabdyti iš Kinijos ir Honkongo įvežamų siuntų siuntimą.
Tuomet administracija atkūrė šią spragą, kad Prekybos departamentas galėtų parengti būdą, kaip surinkti mokestį.
Baltųjų rūmų atstovai trečiadienį pareiškė, kad dabar agentūra turi „tinkamas sistemas... surinkti pajamas iš muitų“ už šias mažos vertės prekes.
Importuojamoms prekėms, kurioms taikoma išimtis, nuo šiol bus taikomas 30 proc. jų vertės arba 25 JAV dolerių (apie 22 eurų) už vienetą muitas.
Be to, šis mokestis po birželio 1 d. padidės iki 50 JAV dolerių (45 eurų), teigiama Baltųjų rūmų informaciniame biuletenyje.
„Jei mažmenininkas yra labai priklausomas nuo gamybos ar siuntimo tiesiai iš Kinijos, jam tai bus labai skausminga“, – sakė „Loop Returns“ viceprezidentas Jessas Meheris.
„Temu“ ir „Shein“ suklestėjo pasinaudodamos „de minimis“ spraga
„De minimis“ reiškia tai, kas yra per maža arba nereikšminga, kad į tai būtų atsižvelgta. Ši taisyklė, kurią 1930 m. priėmė Kongresas ir kuri per daugelį metų buvo iš dalies pakeista, leidžia į Jungtines Amerikos Valstijas siunčiamiems ar įvežamiems daiktams, kurių vertė mažesnė nei 800 JAV dolerių (apie 722 eurų), išvengti importo mokesčių.
Elektroninės prekybos svetainės „Shein“ ir „Temu“ suklestėjo pasinaudodamos šia spraga, leidžiančia išvengti milijardų dolerių muitų mokėjimo.
Kai kurie prekybos ekspertai teigia, kad šios programėlės paskatino importo augimą nuo 2015 metų, kai „de minimis“ įvežimų skaičius svyravo apie 139 milijonus.
Nuo 2015 m. iki 2023 m. „de minimis“ išimčių skaičius išaugo 600 proc. Iki 2024 m. jų skaičius išaugo iki 1,36 mlrd. ir sudarė apie 66 mlrd. JAV dolerių (apie 59,6 mlrd. euru), sakė Vašingtone įsikūrusio nepartinio analitinio centro „Peterson Institute for International Economics“ darbuotojas Gary Hufbaueris.
Nors šios apimtys sudaro tik nedidelę dalį JAV importo, jos padeda didinti JAV mažų ir vidutinių įmonių maržas, sakė Maggie Barnett, trečiųjų šalių logistikos bendrovės LVK, turinčios sandėlius Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje, vadovė.
Kaip tai susiję su D. Trumpo muitų tarifais?
„De minimis“ spragos panaikinimas yra platesnės D. Trumpo strategijos, kuria siekiama skatinti vidaus gamybą, dalis.
Trečiadienį jis įsakė nuo šeštadienio įvesti 10 proc. tarifą visam JAV importuojamam turtui, taip pat papildomus mokesčius, kuriais nuo balandžio 9 d. prekėms iš tam tikrų šalių bus taikomas net 50 proc. mokestis.
Pirmasis D. Trumpo mėginimas vasario mėn. panaikinti išimtį buvo dalis plano įvesti tarifus trims didžiausioms JAV prekybos partnerėms – Kinijai, Kanadai ir Meksikai.
Dar iki trečiadienio pranešimo D. Trumpas buvo įvedęs 25 proc. importo iš Kanados ir Meksikos tarifus, išskyrus prekes, kurioms taikomas 2018 m. prekybos susitarimas, ir papildomus 20 proc. tarifus prekėms iš Kinijos.
Prekių kainos iš „Temu“ ir „Shein“ JAV padidės 30 proc.
Nelikus „de minimis“, užsakymų iš „Shein“ ir „Temu“ kainos gali šoktelėti iki 30 proc. ir vartotojams kasmet kainuoti apie 22 mlrd. JAV dolerių (apie 20 mlrd. eurų), sakė G. Hufbaueris.
Beveik pusė visų „de minimis“ siuntų yra iš Kinijos, teigiama Atstovų Rūmų respublikonų ataskaitoje.
Jis pridūrė, jog bet kokie kainų pokyčiai skaudžiausiai atsilieps vartotojams, ieškantiems pigių drabužių ir namų apyvokos reikmenų.
ES raginama panaikinti muito mokesčių lengvatą
Vasario mėn. Briuselio pareigūnai paragino ES teisės aktų leidėjus palaipsniui panaikinti muito mokesčių lengvatą, kuri taikoma mažesniems nei 150 eurų siuntiniams ir kuri leidžia užsienio tiekėjams parduoti pigias prekes bloke nemokant mokesčių, rašoma „The Guardian“.
Komisija teigė, kad daugelis iš milijardų kasmet į ES įvežamų nedidelės vertės produktų neatitinka jos įstatymų, o taisyklių besilaikančios Europos bendrovės pralaimi konkurentams, parduodantiems nesaugius ar suklastotus produktus.
Praėjusiais metais į ES įvežta 4,6 mlrd. mažos vertės siuntinių iš Kinijos, t. y. 12 mln. per dieną.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ir ką norėjo čia pasakyti,kad Trampas įvedė tarifus amerikieciams
Straipsnio autoriaus antraštė džiaugsmingą nukentės kinai abi pusės kentės o labiausiai tai vartotojai.
