Romoje surengtame Jungtinių Tautų forume aptarta bado, pasiglemžiančio vis daugiau planetos gyventojų, problema.
Pasaulyje badauja daugiau nei milijardas žmonių, o ekonominės krizės sąlygomis alkstančiųjų skaičius per trumpą laiką išaugo šimtu milijonų žmonių. Dabar badą kenčia maždaug kas šeštas septintas planetos gyventojas.
Pasaulinė bado šmėkla
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) konstatuoja, kad ir iki pasaulinio ekonomikos nuosmukio egzistavusi bado problema pastaruoju metu labai paaštrėjo: neturtingose šalyse daug darbo netekusių miesto gyventojų neturi pinigų net pačioms būtiniausioms reikmėms, tarp jų ir maistui. Iš didmiesčių bei užsienio į kaimus grįžo daug anksčiau uždarbiauti išvykusių žmonių, tačiau maisto resursai ir dirbamos žemės plotai kai kuriuose tankiai gyvenamuose planetos kampeliuose ir taip maksimaliai išnaudojami. Ypač tai pasakytina apie tokias šalis kaip Indija, Bangladešas, Pietryčių Azijos valstybės. Maisto kainos išlieka aukštos, o kai kur dar labiau pakilo, nes brangsta degalai, didėja gabenimo išlaidos. Taip pat badą labai didina sausros, karai, suirutės. Būtent dėl tokių priežasčių dešimtys milijonų žmonių badauja Somalyje, Čade, Konge. Dažniausiai badą lydi epidemijos. Išsekusius žmones (ypač vaikus) labai greitai pakerta įvairios ligos. FAO skelbia, kad pasaulyje kas sekundę nuo bado miršta vienas žmogus.
Lietuva – tarp sočiųjų
FAO duomenimis, šiuo metu Azijos ir Ramiojo vandenyno baseino šalyse badauja 642 mln. žmonių, Pusiaujo Afrikoje – 265 mln., Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros baseine – 53 mln., Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regione – 42 mln., ir vos 15 mln. – kituose gerokai turtingesniuose pasaulio regionuose (Europoje, Šiaurės Amerikoje ir pan.). Europoje keli procentai žmonių badauja buvusios Jugoslavijos teritorijoje esančiose šalyse (išskyrus Slovėniją) bei Moldovoje. Lietuva ir kitos Baltijos valstybės pagal šį rodiklį patenka tarp šalių, kur bado problema menkiausia (badauja mažiau nei 5 proc. žmonių).
Pietų Azijos regione (Indijoje, Bangladeše, Pakistane, Šri Lankoje) badaujančių žmonių dalis pasiekė 20–30 proc. Tai aukščiausias rodiklis per pastaruosius keturis dešimtmečius. O kai kuriose Afrikos valstybėse (Kongo Demokratinėje Respublikoje, Somalyje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Čade, Eritrėjoje, Etiopijoje ir kitur) badauja nuo trečdalio iki pusės visų gyventojų. Pasaulyje daugiau nei milijardas žmonių visoms savo išlaidoms (maistui, būstui, vaistams, transportui ir pan.) teišgali skirti ne daugiau kaip 2 JAV dolerius (4,6 lito) per dieną.
Milijardų neskyrė
FAO generalinis direktorius Žakas Diufo teigia, kad „labai pavojinga tendencija yra pasaulinė ekonomikos recesija ir išliekančios aukštos maisto kainos. Per metus badaujančių arba nuolat pakankamai nepavalgančių žmonių skaičius smarkiai ūgtelėjo. Jeigu artimiausiu metu nebus imtasi ryžtingų priemonių, Jungtinių Tautų strateginis tikslas iki 2015 metų sumažinti badaujančiųjų skaičių pasaulyje nebus pasiektas. Dabartinė padėtis, kai nėra pakankamai maisto išteklių tam tikruose pasaulio regionuose, tampa ne tik humanitarine, bet ir tarptautinio saugumo problema“. Jo minėtas greitas bado problemos sprendimas – kuo skubiau kasmet skirti 30 mlrd. eurų, kad būtų stabilizuotas maisto tiekimas badaujančioms šalims. Tačiau turtingosios pasaulio šalys skirti tokios sumos neskuba. Susitikime Romoje priimtą aptakią deklaraciją Ž.Diufas pavadino deklaratyviu dokumentu, kviečiančiu pasaulio bendruomenę susitelkti pažabojant badą, tačiau nenurodančiu jokių aiškių priemonių, kaip tai padaryti. Skirti reikalingų milijardų turtingosios pasaulio valstybės kol kas nesutinka. Gana iliustratyvu ir tai, kad bado problemai skirtame forume Romoje nedalyvavo beveik jokių pasaulio valstybių vadovai, išskyrus Italijos premjerą Silvijų Berluskonį ir Vatikano valdovą popiežių Benediktą XVI.
„Apsiriję europiečiai“
Kai kurie forumo dalyviai atkreipė dėmesį, kad dalis planetos gyventojų (ypač europiečiai ir amerikiečiai) yra persisotinę, kai kiti negali patenkinti svarbiausių fi ziologinių poreikių. Dažniausiai žmonės badauja ne todėl, kad yra tingūs ir negeba pasirūpinti maisto, bet dėl objektyvių priežasčių: sausros, nederliaus, karo, didelio gyventojų tankio ir pernelyg mažų žemės plotų.
Tuo metu, kai Vakarų gyventojai maisto pirkimą ir valgymą pavertė kultu ir nepasitenkina paprastais produktais, o nori kasdien ant savo stalo matyti delikatesus, kitame pasaulio krašte žmogus neturi ir dubenėlio ryžių. Italų dienraštis „La Republica“ rašo: „Jei europiečiai pajėgtų apriboti maisto pirkimą ir nerytų be saiko, jų suvartojamų produktų pakaktų pamaitinti visam pasauliui. Pakoregavus ydingus valgymo įpročius, liktų daugiau maisto išteklių skurstantiems, o europiečių piniginėse liktų daugiau pinigų, dabar tiesiog pravalgomų, nes maisto pirkimas ir besaikis vartojimas tapo mūsų kultu.“
Kils karų dėl maisto?
Žemės gyventojų skaičius nuolat auga. Ir, be abejo, ne todėl, kad sparčiai sensta Vakarų visuomenė. Po dvejų metų pasaulio gyventojų skaičius perkops 7 mlrd. ribą, o didžiausias prieaugis bus pačiose skurdžiausiose šalyse. Stokojant maisto, dirbamos žemės, vandens, gali grėsti netgi kariniai konfl iktai tarp atskirų šalių. Pavyzdžiui, jau dabar Centrinėje Azijoje auga įtampa dėl vandens išteklių. Tadžikistanas ir Afganistanas sunaudoja didelę dalį vandens tų upių, kurių žemupiai yra Uzbekistane ir Turkmėnijoje. Čia jau stinga vandens laukams drėkinti. Su panašiais rūpesčiais susiduria ir ne viena Afrikos šalis.
FAO apskaičiavo, jog, norint išmaitinti sparčiai gausėjančią žmoniją, per artimiausius 40 metų maisto produktų gamybą pasaulyje būtina padidinti net 70 proc. Todėl intensyvi žemdirbystė ateityje taps dar svarbesne ūkio šaka.
Libijos prezidentas surengė šou
Vienas iš susitikimo dalyvių buvo Romos popiežius Benediktas XVI, šiaip jau itin retai dalyvaujantis pasaulietiniuose kongresuose. Popiežius paragino tarptautinę bendruomenę prisiimti atsakomybę kovoje su aštrėjančia bado krize ir pademonstruoti solidarumą su skurdžiausiomis pasaulio šalimis. „Badas yra žiauriausias ir konkrečiausias skurdo ženklas. Negalima toliau toleruoti pertekliaus ir švaistymo, kai bado drama įgauna vis didesnį mastą“, – sakė Šventasis Tėvas, ir pažadėjo Bažnyčios paramą kovojant su skurdu. Tačiau ir be šių pažadų Bažnyčia nuolat atlieka didžiulį darbą skurdžiausiuose pasaulio regionuose, dalija drabužių, maisto, medikamentų labdarą, steigia ir išlaiko ligonines.
O štai ekscentriškasis Libijos prezidentas Muamaras Kadafi s tiesiog pasityčiojo iš bado problemoms spręsti skirto forumo surengdamas linksmų vakarėlių maratoną. Tris vakarus jį linksmino pusė tūkstančio specialiai atrinktų italių gražuolių. Jos turėjo būti „išvaizdžios, 18–35 metų ir aukštesnės nei 170 cm“. Kiekvienai gražuolei buvo sumokėtas 50 eurų (172 litų) honoraras ir įteiktas Korano egzempliorius.
