Wardo Mohamud Yusuf su vienerių metų dukterimi ant nugaros ir ketverių metų sūnumi pašonėje dvi savaites keliavo, kad pabėgtų nuo Somalio sausros ir bado. Kai berniukas nualpo, ji išpylė dalį vandens, kurį nešė ant galvos, kad padėtų vaikui atgauti sąmonę. Netekęs sąmonės vaikas negalėjo gerti. Ji paprašė pro šalį einančių šeimų pagalbos, bet niekas nesustojo, kad jai padėtų.
Tuomet 29 metų motina turėjo padaryti pasirinkimą, kurio nei vienas tėvas nenorėtų daryti.
„Galiausiai buvau priversta palikti jį ant kelio Dievo valiai. Esu tikra, kad jis buvo gyvas, mano širdis plyšta iš skausmo“.
Tėvai, bėgantys nuo bado, kartais net su septyniais vaikais pašonėje, susiduria su žiauriu pasirinkimu: jie turi nuspręsti, kuris vaikas turi daugiausia šansų išgyventi, nes maisto ir vandens visiems neužtenka. Jie renkasi, kas turi būti paliktas likimo valiai.
Badas Somalyje (nuotr. SCANPIX)
„Niekada gyvenime neteko susidurti su tokia dilema. Patyriau tiek daug skausmo dėl to, kad turėjau palikti savo vaiką. Dabar pabundu naktį ir galvoju apie jį. Kai matau jo amžiaus vaikus, mane krečia šiurpas“, - pasakojo nelaiminga moteris.
Somalis (nuotr. SCANPIX)
Tarptautinės gelbėjimo tarnybos gydytojas Johnas Kivelenge'as pasakojo, kad Somalio motinos ir tėvai patiria prievartą ir būna priversti palikti vaikus mirti. „Tai normali reakcija į nenormalią situaciją. Jie negali ramiai pasodinti vaikų ant kelio ir laukti, kada visi kartu mirs. Jie kenčia nuo patrauminės įtampos ir kitų sutrikimų, juos persekioja prisiminimai ir košmarai“, - tikino gydytojas.
Badaujantis vaikas (nuotr. SCANPIX)
