Laikraštis „Bild am Sonntag“ citavo JAV žvalgybos šaltinius, sakiusius, kad Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) vadovas Keithas Alexanderis (Kitas Aleksanderis) 2010 metais informavo B.Obamą apie operaciją prieš A.Merkel.
„Obama ne sustabdė operaciją, o leido ją tęsti“, – laikraščiui sakė vienas NSA aukšto rango pareigūnas.
Tuo tarpu savaitraštis „Der Spiegel“ prieš savo pirmadienio numerio pasirodymą pranešė, jog nutekinti NSA dokumentai rodo, kad A.Merkel telefonas į šnipinėjimo taikinių sąrašą buvo įtrauktas 2002 metais ir dar buvo sekamas savaitės prieš B.Obamos vizitą Berlyne birželio mėnesį.
Šis ginčas dėl šnipinėjimo paskatino Europos lyderius pareikalauti naujo susitarimo su Vašingtonu dėl žvalgybinės informacijos rinkimo, pagal kurį išliktų svarbus aljansas, bet būtų tęsiama ir kova su terorizmu.
Vokietija kitą savaitę nusiųs į JAV savo pačios žvalgybos vadovus, kurie pareikalaus atsakymų po pasirodžiusių įtarimų, kad JAV žvalgyba slapta klausėsi A.Merkel pokalbių mobiliuoju telefonu. Šis ginčas gali pakenkti transatlantiniams santykiams.
A.Merkel apie šiuos įtarimus paklausė B.Obamos per telefoninį pokalbį šį trečiadienį. Ji sakė, kad sąjungininkų šnipinėjimas būtų „piktnaudžiavimas pasitikėjimu“ tarp tarptautinių partnerių.
Dėl šių įtarimų Berlynas taip pat buvo iškvietęs JAV ambasadorių – tai itin neįprastas žingsnis šių artimų sąjungininkių santykių srityje.
„Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ šeštadienį pranešė, jog B.Obama per minėtą pokalbį telefonu pasakė A.Merkel, kad nežinojo apie jokį šnipinėjimą jos atžvilgiu. Savo šaltinių laikraštis nenurodė.
„Der Spiegel“ rašė, jog prezidentas kanclerei pasakė, kad jeigu būtų buvęs informuotas apie tokią operaciją, būtų ją iš karto sustabdęs.
Kituose žiniasklaidos pranešimuose sakoma, jog B.Obamos patarėja nacionalinio saugumo klausimais Susan Rice (Siuzan Rais) taip pat sakė vokiečių pareigūnams, kad prezidentas apie tokį šnipinėjimą nieko nežinojo.
